infa.lt

Pirmieji „Šiaurės srautas 2” (Nord Stream 2) vamzdžiai, pristatomi geležinkeliais. 2017 kovo 23 | Axel Schmidt /REUTERS nuotrauka

Europos Komisija uždegė žalią šviesą „Šiaurės srautas 2“ dujotiekio projektui ir pareiškė, jog nedarys juridinių kliūčių jo įgyvendinimui, rašo Dagens Industri.

„Mums nepatinka „Šiaurės srautas 2“ dėl politinių priežasčių. Tačiau, nežiūrint į tai, komisija neturi jokio juridinio preteksto stoti prieš jį“, – pranešė savo interviu Dagens Industri metu Europos Komisijos atstovė energetikos klausimais Anna-Kaisa Itkonen.

„Gazprom“ užsienio ekonomikos departamento vadovo pavaduotojas Dmitrijus Chandoga mano, jog projektui neliko jokių kliūčių, tačiau ateityje laukia daug darbo. Pavyzdžiui, reikės gauti leidimus ir palaikymą nuo nacionalinių valstybių įstaigų, praneša leidinys.

Ilgą laiką naujas dujų langas į Europą buvo „Gazprom“ prioritetu. Tačiau siekis nutiesti šį dujotiekį susidūrė su dideliu pasipriešinimu – labiau politiniu, nei ekonominiu, pažymi leidinys. Be to, iš baimės prarasti pajamas iš tranzito, prieš projektą pasisakė Baltijos ir Rytų Europos šalys.

„Rusija tuo pačiu nori pašalinti Ukrainos kintamąjį iš Europos energetinės lygties ir ilgam prisišvartuoti prie Europos, kaip prie svarbios eksporto rinkos, – Mano Martinas Kraghas iš Švedijos užsienio politikos instituto. – Tokius prioritetus pastatė prieš save Rusijos politinė vadovybė“.

2014-ųjų pabaigoje dėl Europos Komisijos pasipriešinimo žlugo „Pietų srautas“ projektas, atitinkamai kuriam dujotiekis turėjo būti nutiestas Juodosios jūros dugnu. Tačiau dabar, panašu, Rusijos dujų gigantui Baltijos jūroje, atsivėrė visos durys, rašo Dagens Industri.

„Kai kurios šalys ir kompanijos visai nėra prieš naujo dujotiekio tiesimą. Tai ne tik „Gazprom“, bet taip pat ir kompanijos Vokietijoje, Olandijoje ir eilėje kitų šalių, – pastebi Martinas Kraghas. – Sekančių 20 metų eigoje dujų gavyba Europoje sumažės dvigubai, tad, panašu, jog tai („Šiaurės srautas 2“) ekonomiškai būtina“.

Taip pat tai svarbus klausimas Lenkijai ir Baltijos šalims. Jos stipriai priklausomos nuo Rusijos dujų, ir „Šiaurės srautu 2“ šios problemos išspręsti nepavyks“, – pažymi profesorė Chloe Le Coq iš Stokholmo pereinamosios ekonomikos instituto.

Mokslininkė nurodo į „Šiaurės srautas 2“ pranašumus, konkrečiai į galimybę diversifikuoti dujų transporto magistrales į Europą, praneša leidinys.

„Rusijos dujų pirkimas – tai ne ilgalaikis įsipareigojimas. Tai, kad Europos Komisija atvirai apie tai kalba, man atrodo racionalu, – pridėjo ji. – Aš nesuprantu, kodėl visi taip nervinasi. Juk gerai turėti alternatyvą“.

Kaip bebūtų, Europos Komisija siekia užkirsti kelią galimam „juridiniam vakuumui“ aplink dujotiekį ir tikisi, jog jai pavyks pasirašyti su Rusija susitarimą, į kurį bus įtrauktos ES energetinės politikos nuostatos, pažymi leidinys.

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad informacija, pateikta infa.lt svetainėje buvo jums kažkuo naudinga, jūs galite prisidėti paremdami ją Jums patogiu būdu