infa.lt

Dirbtinio intelekto lenktynės: siekis pakeisti pasaulį, kol nepritrūko lėšų

INFA.LT
2026.10.06 00:16

Duomenų centras

Į jokią naują technologiją nėra plaukę tiek lėšų, kiek dabar skiriama dirbtiniam intelektui (DI); šios sumos gerokai viršija kapitalą, kuris buvo investuotas į geležinkelius ar internetą tų technologinių revoliucijų laikais, rašo „Reuters“ agentūra.

Remiantis „PwC“ prognozėmis, bendros pasaulinės išlaidos vien tik duomenų centrams iki 2050 m. gali viršyti 30 trilijonų JAV dolerių – tai beveik prilygsta visai apyvartoje esančių JAV iždo obligacijų vertei. „PwC“ teigimu, šie skaičiai „nublankina“ investicijas, darytas geležinkelių plėtros ar „dotcom“ (interneto įmonių) bumo laikais, net ir įvertinus infliaciją.

Tuo tarpu „Anthropic“ – viena iš pagrindinių DI lenktynių dalyvių – per ateinančius metus planuoja išleisti 518 mlrd. JAV dolerių (tai daugiau nei 100 kartų viršija jos 2025 m. pajamas), kaip nurodoma „Reuters“ matytame pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) prospekte.

Bendrovės rėmėjai teigia, kad DI technologija turės didesnį transformacinį poveikį nei garo variklių atsiradimas ir jų paskatinta industrializacija.

Vis dėlto už svaiginančių prognozių, milžiniškų DI įmonių išlaidų ir itin aukštų įmonių vertinimų slypi prielaidos apie didžiulį, platų našumo augimą ir būsimą pelną, tačiau kol kas trūksta įrodymų ar istorinių pavyzdžių, leidžiančių užtikrintai teigti, kad šie lūkesčiai išsipildys, pažymi ekonomistai.

Našumo augimas vis dar nepasiekiamas

Rugpjūčio mėnesį „JP Morgan“ paskelbė, kad JAV – DI lenktynių lyderėje – plataus masto našumo augimas „vis dar nepasiekiamas“, o tai kelia abejonių dėl DI įmonių vertinimų pagrįstumo.

„Bain & Company“ atliktas tyrimas parodė, kad našumo augimo esamose rinkose nepakaktų dabartinėms išlaidoms pateisinti, todėl „finansavimo spragai užpildyti turi atsirasti visiškai naujų rinkų“ – pavyzdžiui, pradedant naudoti DI valdomus robotus ir baigiant naujų medžiagų baterijoms bei puslaidininkiams kūrimu.

Pasak „Bain“, JAV milžiniškos infrastruktūros plėtros bendrovės (angl. *hyperscalers*), tokios kaip „Google“, „Amazon“ ir „Microsoft“, bei kitos DI lenktynių dalyvės per ateinančius penkerius metus turės gauti daugiau nei 4,2 trilijono JAV dolerių naujų pajamų, kad galėtų finansuoti šią plėtrą.

„Klausimas – ar praktiniai pritaikymo būdai atsiras pakankamai greitai, kad padengtų šias išlaidas“, – teigiama praėjusį mėnesį paskelbtame tyrime. Nedaugelis abejoja dirbtinio intelekto (DI) galia pakeisti viską – nuo ​​darbo biuruose iki mokslinių tyrimų laboratorijų – panašiai kaip ankstesnės technologinės revoliucijos sutrumpino kelionių laiką nuo dienų iki valandų arba sujungė pasaulį vos vienu klaviatūros paspaudimu.

Tačiau sunkiau pakeičiami atrodo investicijų grąžos užtikrinimo skaičiavimai ar paskolų grąžinimo terminai, todėl ekonomistai turi įvertinti pasekmes pasaulio ekonomikai, žvelgdami plačiau nei tik į investicijų ciklų svyravimus.

„Istoriniai pavyzdžiai rodo, kad technologijų skatinami pakilimo laikotarpiai dažnai baigiasi tada, kai infrastruktūros plėtra nebeužtikrina pakankamos finansinės grąžos“, – teigiama „JP Morgan“ ataskaitoje.

Remdamasi JAV bendrovės „Nvidia“, kurios gaminami lustai yra DI revoliucijos pagrindas, pavyzdžiu, „JP Morgan“ apskaičiavo, kad norint pagrįsti dabartinį įmonės vertinimą, JAV darbo našumas per ateinančius 10 metų turėtų kasmet augti 3–5 proc. Tai būtų reikšmingas šuolis, palyginti su JAV Kongreso biudžeto biuro prognozuojamu 1,75 proc. metiniu našumo augimu tuo pačiu laikotarpiu.

Pasak Kolumbijos verslo mokyklos ekonomisto Stijno Van Nieuwerburgho, vien JAV – kuriai, kai kuriais vertinimais, tenka apie tris ketvirtadalius visų pasaulio investicijų į DI – 2025–2032 m. laikotarpiu investicijos gali siekti apie 9 trilijonus JAV dolerių; tai prilygsta 3,2% JAV BVP išlaidoms kasmet.

Jis skaičiuoja, kad norint užtikrinti 10% investicijų grąžą, iki 2032 m. JAV DI sektorius turėtų generuoti apie 3,55 trilijono JAV dolerių metinių pajamų. Šiuo metu šis sektorius gauna tik nedidelę dalį tokios sumos.

Didelės dalies dirbtinio intelekto infrastruktūros finansavimo skolos struktūra, grindžiama sverto efektu, taip pat reiškia, kad „net santykinai nedidelis paklausos sumažėjimas, vėlavimai ar turto vertės kritimas gali sukelti žymiai didesnius nuostolius“, – rašė jis spalio mėnesį peržiūrėtame konferencijos pranešime.

Dirbtinis intelektas ir „naujų stebuklų tempas“

Svaiginantys skaičiai nesustabdė JAV dirbtinio intelekto lyderių su nepaprastu entuziazmu kalbėti apie artėjančius pokyčius.

„Anthropic“ vadovas Dario Amodei teigė, kad DI ateitis galėtų būti „kažkas nepaprasto grožio“, o „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas sakė, kad „naujų stebuklų atsiradimo tempas bus milžiniškas“, nes modeliai mokosi tobulėti patys ir spartina proveržius.

„Google DeepMind“ vyriausiasis strategijos pareigūnas Jasjeet Sekhon rugpjūčio mėnesį Kalifornijos universiteto Berklio kampuse vykusioje viršūnių susitikime teigė, kad šis DI savimokymasis, žinomas kaip rekursyvus savęs tobulinimas, yra „pagrindinė investicinės strategijos dalis“ ir, kad, jei pavyks jį įgyvendinti, tai galėtų užtikrinti beprecedentį našumo padidėjimą.

Rekursyvus savęs tobulinimas, nors ir gali užtikrinti eksponentinę DI pažangą, taip pat sukėlė susirūpinimą dėl egzistencinių pavojų žmonijai.

Vis dėlto, produktyvumo pokyčių tempas galiausiai vis tiek gali atsilikti nuo terminų, kurių reikia įmonių apskaitos skyriams.

Diane Coyle, ekonomistė iš Didžiosios Britanijos Kembridžo universiteto, teigė, kad praeities revoliucinių technologijų poveikis produktyvumui paprastai pasireikšdavo tik po maždaug 10–50 metų.

„Anthropic“ ekonomikos komanda sudarė įvairius scenarijus, kuriuose modeliuojama, kiek papildomo augimo dirbtinis intelektas (DI) užtikrintų metiniu tempu iki 2030 m. Darant prielaidą, kad bazinis augimo tempas aplinkoje be DI yra 2%, komanda numatė, kad augimas siektų 2,4 procento scenarijuje su nedideliu DI poveikiu, 5,4% – scenarijuje su žymiu poveikiu ir 15,4% – ekstremalaus scenarijaus atveju.

Anot komandos, didesnis augimas reikštų daugiau prarastų darbo vietų, tačiau ji nenurodė jokių tikimybių, susijusių su bet kuriuo iš šių rezultatų.

Praėjusiais metais Amodei prognozavo, kad per penkerius metus DI gali sunaikinti pusę visų pradinio lygio biuro darbuotojų darbo vietų. Tačiau, kai kurie tyrėjai teigia, jog kol kas atrodo, jog poveikis apsiribojo tuo, kad tiems, kurie ieško biuro darbo, tapo sunkiau rasti darbą.

JAV ir Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad sulėtėjo naujų darbuotojų įdarbinimas biuro pareigose, kuriose atliekamos užduotys, puikiai atliekamos dirbtinio intelekto, net jei bendras užimtumas išlieka aukštas.

Stanfordo universiteto mokslininkai rugpjūčio mėnesį teigė, kad 22–25 metų amžiaus darbuotojų užimtumas DI įtakojamose pramonės šakose, pavyzdžiui, tarp buhalterių ir teisininkų padėjėjų, buvo 19% mažesnis nei tose srityse, kurias DI sunku atkurti, pavyzdžiui, tarp valytojų ir statybininkų.

Tačiau, net jei žadama transformacija užtruks ilgiau, nei rodo su DI įmonėmis susiję skaičiai, realios ekonominės naudos turėtų išlikti – lygiai taip pat, kaip traukiniai ir toliau važiavo po 1873 m. panikos, kuri privertė bankrutuoti geležinkelio magnatus, o internetas nenustojo veikti po 1990-ųjų „dotcom“ burbulo sprogimo.

„Istorija yra mūsų draugas, bandant tai suprasti“, – sakė Coyle. „Kol lieka infrastruktūra, reikalinga visų ateityje pasireikšiančių produktyvumo padarinių palaikymui, viskas yra gerai.“

infa.lt: remiantis šioms neapibrėžtomis prognozėmis, verslas galėtų imti riziką į savo rankas – diegti į savo serverius laisvo kodo ar svorių dirbtinį intelektas ir nuo nieko nepriklausyti.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 81

Žymos:

Komentarų: 0

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    „Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

„Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą

Karas manau tam ir reikalingas masonams, kad jo priedangoje bandytų įvesti visuotinį sekimą bei kontrolę,...

jam be rothschild'ų iš paryžiaus ir london city niekaip...

„Branduoliniame kare laimėtojų būti negali“, kai skelbia tokius dalykus, tai matomai stipriai ruošiasi taip kariauti....

iš daugelio komentarų matosi, kad geriau būti "amžinu sumaniu komentuotoju", negu, paprasčiausiai, pasidžiaugti tikrai viltinga,...

idomu. o kodel nera pamineti abortai? abortas tai dar negimusio vaiko nuzudymas. vaiko sirdute pradeda...

Nereikia abejoti,kad tokie objektai ir tokiu metu - saugomi visomis geriausiomis priemonemis. Ir tikrai ju...

Nesikalbėsiu su kaimynu ir tai bus sankcija jam. Kalsiu su savo galva į sieną ir...