infa.lt

Lenkija ir Rumunija pareiškė, kad nieko daugiau negali padaryti padėdamos Ukrainai eksportuoti grūdus per Europą, kol tęsiasi Juodosios jūros blokada.

Susirūpinimas šalių vietos ūkininkų interesais nusveria ES solidarumą su Kijevu, nors Juodosios jūros blokada „kelia grėsmę sukelti pasaulinę maisto krizę“ ir pakenkti būsimam Ukrainos derliui.

Ukrainai reikia pagalbos išgabenant milijonus tonų grūdų, nes išpuoliai prieš uostus ir laivus tęsiasi jau trečią mėnesį.

Žemės ūkio viceministras Tarasas Vysockis šią savaitę atvyko į Briuselį tiesiogiai kreiptis į savo kolegas iš ES. Ukrainai reikia galimybės per Europą gabenti daugiau žemės ūkio produkcijos, taip pat 1,1 mlrd. eurų didesnėms transportavimo išlaidoms padengti. Be pagalbos lėšų stokojantys ūkininkai negalės pradėti sėjos kitam sezonui, o tai dar labiau paaštrins problemą.

„Padėtis yra labai, labai kritinė“, – vizito metu „Politico“ sakė T. Vysockis.

Atsakymas: atsiprašome, bet ne. Dvi šalys, turinčios svarbiausią infrastruktūrą transportavimo ir saugojimo pajėgumams didinti – Lenkija ir Rumunija – pareiškė, kad nieko daugiau negali ar nenori daryti padėdamos.

„Mūsų pačių ūkininkų interesai išlieka prioritetu“, – „Politico“ sakė Rumunijos žemės ūkio ministras Barna Tánczosas. Dėl ukrainietiškų grūdų pertekliaus ir žemo vandens lygio Dunojuje jo šalies uostai jau yra perkrauti, todėl Rumunijos ūkininkai negali parduoti savo produkcijos.

Šis atsisakymas iliustruoja nuolatinį atotrūkį tarp ES ambicijų remti Ukrainą ir vidaus politikos realijų. Būdama viena iš pasaulio „duonos aruodų“, Ukraina kelia realią grėsmę Europos ūkininkų – įtakingos rinkėjų grupės daugelyje valstybių narių – pragyvenimo šaltiniui.

Dar prieš naujausią kovos veiksmų suintensyvėjimą Juodojoje jūroje, – Lenkija, Slovakija ir Vengrija uždraudė ukrainietiškų grūdų importą.

Šiuo metu mažiau nei pusė eksportuojamos produkcijos gali būti išgabenta Europos geležinkelių, kelių ir upių transporto maršrutais, teigė T. Vysockis. Jei blokada tęsis, šiemet Ukrainoje gali įstrigti iki 35 mln. tonų grūdų.

Rumunija bando optimizuoti savo logistiką, pabrėžė Tánczos. Praėjusį mėnesį Bukareštas netgi pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo siekiama palengvinti sienos kirtimą su Kijevu ir sustiprinti geležinkelio susisiekimą.

Tačiau „visi žino, kad negalime padvigubinti traukinių skaičiaus, negalime padvigubinti kelių, geležinkelių ir uostų pajėgumų“, – sakė Tánczos. „Yra taip, kaip yra.“

Lenkijoje infrastruktūros ministerija „neplanuoja įvesti jokių pakeitimų, kuriais būtų siekiama padidinti Ukrainos žemės ūkio produktų tranzitą“, – pareiškime teigė atstovė spaudai Anna Szumańska.

Nors pagalba neateinama nedelsiant, ES neatmeta kolektyvinio atsako galimybės. „Mums reikia… spręsti šią problemą“, – šią savaitę žurnalistams sakė žemės ūkio komisaras Christophe’as Hansenas, nurodydamas susirūpinimą dėl pasaulinio maisto saugumo, tačiau neprisiėmė jokių įsipareigojimų.

Kai kurios sostinės savanoriškai siūlo didesnę paramą. Ukrainai ieškant naujų rinkų į Nyderlandų ir Vokietijos uostus, Vokietijos žemės ūkio ministerijos atstovas spaudai teigė, kad Berlynas „deda visas pastangas Europoje, kad užtikrintų, jog alternatyvūs eksporto maršrutai… būtų sustiprinti“.

Artėjant prie kito sėjos sezono

Interviu Vysotskyi aprašė, kaip kaupiasi nuimti grūdai ir aliejinių augalų sėklos, neturinčios pirkėjo, todėl ūkininkai neturi pinigų, reikalingų žieminių sėklų sėjimui kitų metų derliui. „Jei tokia situacija išliks iki pavasario, tai gali reikšti net 35–40% apsėjamo ploto sumažėjimą“, – sakė jis.

Rusijai ir Ukrainai apsikeičiant bombų smūgiais Juodojoje jūroje, daugiau nei 17 procentų pasaulyje parduodamų grūdų gali nukentėti dėl abiejų šalių eksporto sumažėjimo, teigiama neseniai paskelbtoje Užsienio santykių tarybos ataskaitoje. „Žmonių, kuriuos dabartinė Juodosios jūros krizė privedė prie didelio bado, skaičius gali viršyti visas užfiksuotas Rusijos ir Ukrainos karo mūšio lauko aukas“, – įspėjama ataskaitoje.

Tačiau Europos ūkininkų skausmas – kova su sausra, karščio bangomis ir kylančiomis degalų bei trąšų kainomis – taip pat realus.

Rumunijos javų augintojas Iulia Blagu aprašė, kaip žiūri į nenuimtus laukus, „esančius Dievo ir klimato malonėje“, nes derliaus negalima nei sandėliuoti, nei transportuoti.

„Be to, turime visą tą ukrainietiškų grūdų tranzitą į mūsų šalį, – sakė ji. – Turiu omenyje… kaip mes su tuo susitvarkysime?“

Ukrainos grūdų tranzitas ir be šių dabartinių apribojimų yra jautri tema Europos ūkininkams – pigi žemės ūkio produkcija užplūstantį ES rinką jau sukėlė praeityje  Lenkijos ūkininkų pasienio su Ukraina blokadą ir subūrė konkretaus pasipriešinimo grupę pačioje ES – Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekija tada pareikalavo ES apriboti ukrainiečių grūdų eksportą saugant pačių ES ūkininkų interesus.

Tad dabartinė Juodosios Jūros blokada iš esmės nieko nekeičia europiečiams – jie nenori Ukrainos grūdų savo teritorijose, nes eksportas dažnai „nubyra“ vietos rinkoje.