infa.lt

Septyniolika ES vyriausybių viešai pasisakė prieš žemės ūkio ir regioninių išmokų mažinimą būsimame septynerių metų biudžete, taip kritikuodamos Vokietijos poziciją derybose.

Šis laiškas – kurį penktadienį pasirašė Italija, Ispanija, Lenkija ir kitos šalys – didina spaudimą Airijai, šiuo metu pirmininkaujančiai ES Tarybai, kad būsimame biudžeto projekte (kurį tikimasi pristatyti kitą savaitę) liktų nepaliesta beveik 900 mlrd. eurų išlaidų suma.

Tai didina įtampą santykiuose su kita – šešių šalių, vadovaujamų Vokietijos, – grupe, kuri anksčiau šią savaitę bendrame laiške pakartojo raginimus visose srityse sumažinti išlaidas keliais šimtais milijardų eurų.

„Todėl manome, kad bendras finansavimas sanglaudos politikai ir BŽŪP (Bendrajai žemės ūkio politikai) kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) turi būti išsaugotas“, – rašoma septyniolikos šalių laiške Airijos ministrui pirmininkui Michealiui Martinui; su šiuo dokumentu susipažino „Politico“.

Tarp pasirašiusiųjų šalių yra Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Estija, Graikija, Vengrija, Italija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Ispanija.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas koordinavo šią iniciatyvą ir surengs neformalų šių šalių susitikimą spalio 15–16 d. vyksiančio Europos Vadovų Tarybos posėdžio kuluaruose.

Daugiametė finansinė programa (DFP) finansuoja viską – nuo ​​ūkininkų subsidijų iki paramos vystymuisi – ir yra viena sudėtingiausių derybų temų Briuselyje.

2025 m. Europos Komisija pasiūlė beprotišką beveik 2 trln. eurų biudžetą 2028–2034 m. laikotarpiui ir perkėlė šimtus milijardų eurų iš žemės ūkio bei regioninių išmokų (vadinamųjų sanglaudos politikos lėšų) naujiems prioritetams, pavyzdžiui, gynybai ir konkurencingumui, finansuoti.

Vadinamoji „Sanglaudos draugų“ grupė įspėjo, kad tolesnis žemės ūkio ir sanglaudos politikos finansavimo mažinimas „tik susilpnintų jį [biudžetą] ir keltų grėsmę visuomenės paramai Europos projektui“.

Airijos derybų dokumentas, arba derybų dėžutė, sudarys sąlygas diskusijoms tarp 27 ES lyderių spalio mėnesį Briuselyje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime.

ES vyriausybės skuba iki metų pabaigos pasiekti galutinį susitarimą tarpusavyje, prieš nacionaliniams rinkimams Prancūzijoje, Lenkijoje ir Italijoje grasinant sužlugdyti derybas.

Vienas iš jautriausių klausimų yra naujų visoje ES taikomų mokesčių, vadinamų „nuosavais ištekliais“, kuriuos tektų atiduoti ES, įvedimas biudžetui finansuoti.

Komisija pasiūlė penkis naujus mokesčius, kurie, kaip apskaičiuota, atimtų iš mokančiųjų 66 mlrd. eurų per metus.

Mokesčių paketą tvirtai remia Prancūzija su kadenciją baigiančiu E. Macronu, tačiau atskiriems pasiūlymams prieštarauja kelios nacionalinės vyriausybės, baimindamosi, kad mokesčiai joms turės proporcingą politinį poveikį.

17 šalių laiške rašė, kad nauji mokesčiai „turėtų būti tikri, „sąžiningi“, paprasti ir neregresyvūs“.

Siekdamos sukurti daugiau laisvės, jos taip pat atnaujino raginimus atidėti po COVID-19 susidariusios skolos, kuri, kaip laukiama, kainuos papildomus 25 mlrd. eurų per metus, grąžinimą ir priešinosi biudžeto nuolaidoms turtingesnėms šalims, vadinamoms grąžinamosiomis išmokomis.