infa.lt

Lietuvos gyventojai sąskaitose laiko 22,5 mlrd. eurų, bet keturi iš dešimties nepadengtų netikėtų išlaidų

INFA.LT
2026.09.30 10:21

Pinigai yra ir nėra

Banko sąskaitoje laikant 10 tūkst. eurų, jų perkamoji galia per metus gali sumažėti apie 500 eurų, nors pati suma ekrane beveik nesikeičia. Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai pasiekė 30,8 mlrd. eurų, o net 22,5 mlrd. eurų, arba beveik trys ketvirtadaliai, laikomi lengvai pasiekiamose sąskaitose.

Atrodytų, kad tokia pinigų pagalvė turėtų reikšti ir didelį finansinį saugumą. Tačiau naujausi Eurostato duomenys rodo priešingą vaizdą: pernai net 41,1% Lietuvos gyventojų gyveno namų ūkiuose, kurie negalėtų savo lėšomis padengti nenumatytų finansinių išlaidų. Pagal šį rodiklį Lietuva Europos Sąjungoje užima ketvirtą vietą nuo galo.

Tai reiškia, kad dalis gyventojų turi didesnį nei būtina rezervą, kuris uždirba mažai, o kiti santaupų neturi ir, gavę netikėtą sąskaitą, būtų priversti skolintis, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.

Sąskaitose – milijardai, bet keturi iš dešimties nepadengtų netikėtų išlaidų

Liepos mėnesį už gyventojų turimus vienadienius indėlius, t. y. tiesiog banko sąskaitoje laikomus pinigus, finansų įstaigos vidutiniškai mokėjo 0,25% metinių palūkanų. Tuo metu naujų terminuotųjų indėlių vidutinė palūkanų norma siekė 2,22%, o ilgesnių nei dvejų metų indėlių – 3,34 proc.

Jeigu tie 22,5 mlrd. eurų generuotų bent vidutines 2,22% palūkanas, teorinės metinės gyventojų pajamos būtų maždaug 443 mln. eurų didesnės. Ši suma prilygsta maždaug 49,4 tūkst. žmonių per visus metus išmokamų vidutinių senatvės pensijų sumai. Tačiau problema ta, kad šie 443 mln. eurų nepasiskirstytų po lygiai – kuo didesnę sumą žmogus laiko sąskaitoje, tuo daugiau galimų palūkanų jis praranda.

Na, o sprendžiant pagal Eurostato statistiką, finansinis saugumas visuomenėje pasiskirstęs labai netolygiai: vieni sąskaitose laiko gerokai daugiau, nei reikėtų nenumatytiems atvejams, o kiti netikėtų išlaidų negalėtų padengti savo lėšomis.

„Dažniausiai rekomenduojama turėti bent trijų–šešių mėnesių išlaidų rezervą, kad, praradęs darbą, žmogus turėtų, iš ko gyventi. Tačiau tinkamas jo dydis labai individualus. Vienam ramybės suteikia 200 eurų, paslėptų tarp knygos puslapių, o kitas pradeda nerimauti santaupoms sumažėjus žemiau nei 5 tūkst. eurų“, – sako „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Raul Eamets.

Atsargumas gali būti racionalus, bet pinigai vis tiek nuvertėja

Vis dėlto, laikant daug pinigų įprastoje sąskaitoje ar tiesiog grynaisiais, ne tik prarandama galima grąža, bet ir mažėja pinigų vertė. Ši tendencija tapo itin ryški nuo pandemijos pradžios, kai infliacija pakilo iki skaičių, gerokai viršijančių normą.

Net ir šį rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje siekė 5,6 proc.

Jei toks kainų augimas išliktų visus metus, 10 tūkst. eurų, uždirbančių 0,25% palūkanas, perkamoji galia sumažėtų maždaug 507 eurais. Kitaip tariant, sąskaitoje pinigų būtų šiek tiek daugiau, tačiau už juos būtų galima nupirkti mažiau.

„Kai viešojoje erdvėje daug kalbama apie karą, ekonominį nestabilumą ir galimas ekstremaliąsias situacijas, didesnis lengvai pasiekiamų pinigų rezervas gali būti visiškai racionalus. Tačiau grynieji namuose neuždirba jokių palūkanų, todėl jų perkamoji galia mažėja sparčiausiai.

Turtas, pavyzdžiui, žemė, būstas ar auksas, gali geriau išlaikyti vertę, tačiau jo prireikus neparduosi taip greitai ir nebūtinai gausi norimą kainą. Reikia ieškoti balanso“, – teigia R. Eamets.

Santaupas galima padalyti į tris dalis

Vienas paprasčiausių būdų neprarasti saugumo – santaupas suskirstyti pagal tai, kada jų gali prireikti. Pirmoji dalis skiriama kasdienėms išlaidoms, antroji – trijų–šešių mėnesių finansiniam rezervui, trečioji – ilgesnio laikotarpio tikslams ir investicijoms.

Vis dėlto, toks modelis prasideda tik tada, kai žmogus jau turi ką dalyti. Didelei daliai gyventojų pirmasis tikslas yra ne pasirinkti tarp indėlio ir investicijų, o apskritai sukaupti pradinį rezervą. Tarpiniu tikslu galėtų tapti vieno mėnesio būtinųjų išlaidų suma, kuri vėliau palaipsniui didinama iki rekomenduojamo trijų–šešių mėnesių rezervo.

Pavyzdžiui, jei būtiniausios šeimos išlaidos siekia 1,5 tūkst. eurų per mėnesį, orientacinis rezervas galėtų sudaryti 4,5–9 tūkst. eurų. Dalį jo galima laikyti lengvai pasiekiamoje palūkanas uždirbančioje sąskaitoje, o likusią sumą išskaidyti į kelis skirtingu metu pasibaigiančius indėlius.

„Problemų paprastai kyla tuomet, kai visoms santaupoms pasirenkamas vienas sprendimas: jos arba laikomos visiškai neįdarbintos, arba investuojamos nepaliekant lengvai pasiekiamos atsargos.

Parduodant investicijas prastu metu (pavyzdžiui, 2008 m. krizės įkarštyje ar pačioje COVID-19 pandemijos pradžioje), galima prarasti nemaža dalį lėšų. Geras santaupų planas turi ne tik uždirbti, bet ir leisti žmogui ramiai miegoti“, – sako „Bigbank“ Kasdienės bankininkystės vadovė Ieva Rogozina.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 141

Žymos:

komentarai 2

  1. Ui, tik nešnekėk    -  2026-09-30, 10:24

    daugelis sako kad lietuvių Lietuvoje vos keli phocentai likę

    Atsakyti į šį komentarą
    • Gintautas    -  2026-09-30, 16:01

      Na statistika sako visai kas kitą, čia žurnalistai ištraukia vieną statistinį punktą ir sukeklia paniką, matyt kažkam tai yra naudinga. Statistikoje Lietuvoje fiziškai gimę vaikai: ~17 000 – 17 500 kūdikių per metu, tačiau statistika turi dar vieną punktą kurio žurnalistai nemini, o tai gimę bet deklaruoti vėliau, tai va pavyzdžiui, ~24 500 įregistruotų kūdikių per Civilinės metrikacijos skyrius, o dar neminima tų emigravusių gimdyti galinčių, tai apie 400000 moterų, kas statistiškai būtų gal dar kokie 7000-8000. Beje klausimas jei jų neskaičiuojame išeitų jų nėra, tada kas babkes perveda?
      Užsienyje dirbantys ir gyvenantys lietuviai į Lietuvą kasmet perveda apie 1,0–1,1 mlrd. eurų
      Per metus: ~1,0–1,1 mlrd. EUR
      Per mėnesį: ~85–95 mln. EUR
      O jei skačiuotume tai gimstamumas būtų ne 1.1 o 1.9 kas netoli to 2.1
      Aš tik klausiu kam tai naudinga? Naujam mokesčiui ruošiasi ale, kad dulkintūsi?

      Atsakyti į šį komentarą

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    „Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

„Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą

Karas manau tam ir reikalingas masonams, kad jo priedangoje bandytų įvesti visuotinį sekimą bei kontrolę,...

jam be rothschild'ų iš paryžiaus ir london city niekaip...

„Branduoliniame kare laimėtojų būti negali“, kai skelbia tokius dalykus, tai matomai stipriai ruošiasi taip kariauti....

iš daugelio komentarų matosi, kad geriau būti "amžinu sumaniu komentuotoju", negu, paprasčiausiai, pasidžiaugti tikrai viltinga,...

idomu. o kodel nera pamineti abortai? abortas tai dar negimusio vaiko nuzudymas. vaiko sirdute pradeda...

Nereikia abejoti,kad tokie objektai ir tokiu metu - saugomi visomis geriausiomis priemonemis. Ir tikrai ju...

Nesikalbėsiu su kaimynu ir tai bus sankcija jam. Kalsiu su savo galva į sieną ir...