infa.lt

Banko sąskaitoje laikant 10 tūkst. eurų, jų perkamoji galia per metus gali sumažėti apie 500 eurų, nors pati suma ekrane beveik nesikeičia. Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai pasiekė 30,8 mlrd. eurų, o net 22,5 mlrd. eurų, arba beveik trys ketvirtadaliai, laikomi lengvai pasiekiamose sąskaitose.

Atrodytų, kad tokia pinigų pagalvė turėtų reikšti ir didelį finansinį saugumą. Tačiau naujausi Eurostato duomenys rodo priešingą vaizdą: pernai net 41,1% Lietuvos gyventojų gyveno namų ūkiuose, kurie negalėtų savo lėšomis padengti nenumatytų finansinių išlaidų. Pagal šį rodiklį Lietuva Europos Sąjungoje užima ketvirtą vietą nuo galo.

Tai reiškia, kad dalis gyventojų turi didesnį nei būtina rezervą, kuris uždirba mažai, o kiti santaupų neturi ir, gavę netikėtą sąskaitą, būtų priversti skolintis, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.

Sąskaitose – milijardai, bet keturi iš dešimties nepadengtų netikėtų išlaidų

Liepos mėnesį už gyventojų turimus vienadienius indėlius, t. y. tiesiog banko sąskaitoje laikomus pinigus, finansų įstaigos vidutiniškai mokėjo 0,25% metinių palūkanų. Tuo metu naujų terminuotųjų indėlių vidutinė palūkanų norma siekė 2,22%, o ilgesnių nei dvejų metų indėlių – 3,34 proc.

Jeigu tie 22,5 mlrd. eurų generuotų bent vidutines 2,22% palūkanas, teorinės metinės gyventojų pajamos būtų maždaug 443 mln. eurų didesnės. Ši suma prilygsta maždaug 49,4 tūkst. žmonių per visus metus išmokamų vidutinių senatvės pensijų sumai. Tačiau problema ta, kad šie 443 mln. eurų nepasiskirstytų po lygiai – kuo didesnę sumą žmogus laiko sąskaitoje, tuo daugiau galimų palūkanų jis praranda.

Na, o sprendžiant pagal Eurostato statistiką, finansinis saugumas visuomenėje pasiskirstęs labai netolygiai: vieni sąskaitose laiko gerokai daugiau, nei reikėtų nenumatytiems atvejams, o kiti netikėtų išlaidų negalėtų padengti savo lėšomis.

„Dažniausiai rekomenduojama turėti bent trijų–šešių mėnesių išlaidų rezervą, kad, praradęs darbą, žmogus turėtų, iš ko gyventi. Tačiau tinkamas jo dydis labai individualus. Vienam ramybės suteikia 200 eurų, paslėptų tarp knygos puslapių, o kitas pradeda nerimauti santaupoms sumažėjus žemiau nei 5 tūkst. eurų“, – sako „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Raul Eamets.

Atsargumas gali būti racionalus, bet pinigai vis tiek nuvertėja

Vis dėlto, laikant daug pinigų įprastoje sąskaitoje ar tiesiog grynaisiais, ne tik prarandama galima grąža, bet ir mažėja pinigų vertė. Ši tendencija tapo itin ryški nuo pandemijos pradžios, kai infliacija pakilo iki skaičių, gerokai viršijančių normą.

Net ir šį rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje siekė 5,6 proc.

Jei toks kainų augimas išliktų visus metus, 10 tūkst. eurų, uždirbančių 0,25% palūkanas, perkamoji galia sumažėtų maždaug 507 eurais. Kitaip tariant, sąskaitoje pinigų būtų šiek tiek daugiau, tačiau už juos būtų galima nupirkti mažiau.

„Kai viešojoje erdvėje daug kalbama apie karą, ekonominį nestabilumą ir galimas ekstremaliąsias situacijas, didesnis lengvai pasiekiamų pinigų rezervas gali būti visiškai racionalus. Tačiau grynieji namuose neuždirba jokių palūkanų, todėl jų perkamoji galia mažėja sparčiausiai.

Turtas, pavyzdžiui, žemė, būstas ar auksas, gali geriau išlaikyti vertę, tačiau jo prireikus neparduosi taip greitai ir nebūtinai gausi norimą kainą. Reikia ieškoti balanso“, – teigia R. Eamets.

Santaupas galima padalyti į tris dalis

Vienas paprasčiausių būdų neprarasti saugumo – santaupas suskirstyti pagal tai, kada jų gali prireikti. Pirmoji dalis skiriama kasdienėms išlaidoms, antroji – trijų–šešių mėnesių finansiniam rezervui, trečioji – ilgesnio laikotarpio tikslams ir investicijoms.

Vis dėlto, toks modelis prasideda tik tada, kai žmogus jau turi ką dalyti. Didelei daliai gyventojų pirmasis tikslas yra ne pasirinkti tarp indėlio ir investicijų, o apskritai sukaupti pradinį rezervą. Tarpiniu tikslu galėtų tapti vieno mėnesio būtinųjų išlaidų suma, kuri vėliau palaipsniui didinama iki rekomenduojamo trijų–šešių mėnesių rezervo.

Pavyzdžiui, jei būtiniausios šeimos išlaidos siekia 1,5 tūkst. eurų per mėnesį, orientacinis rezervas galėtų sudaryti 4,5–9 tūkst. eurų. Dalį jo galima laikyti lengvai pasiekiamoje palūkanas uždirbančioje sąskaitoje, o likusią sumą išskaidyti į kelis skirtingu metu pasibaigiančius indėlius.

„Problemų paprastai kyla tuomet, kai visoms santaupoms pasirenkamas vienas sprendimas: jos arba laikomos visiškai neįdarbintos, arba investuojamos nepaliekant lengvai pasiekiamos atsargos.

Parduodant investicijas prastu metu (pavyzdžiui, 2008 m. krizės įkarštyje ar pačioje COVID-19 pandemijos pradžioje), galima prarasti nemaža dalį lėšų. Geras santaupų planas turi ne tik uždirbti, bet ir leisti žmogui ramiai miegoti“, – sako „Bigbank“ Kasdienės bankininkystės vadovė Ieva Rogozina.