infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Europos Parlamento pasiūlytas skaitmeninis mokestis kitam ES biudžetui kasmet galėtų atnešti iki 25 mlrd. eurų – tai penkis kartus daugiau nei prognozavo Komisija; tokius duomenis išskirtinai „Euronews“ pateikė europarlamentarė Danuše Nerudová.

Nauji skaičiavimai rodo, kad Parlamento siūlomų ES lygmens mokesčių atnešamos pajamos gerokai viršytų sumas, kurias iš pradžių apskaičiavo Europos Komisija.

Derybos pasiekė kritinį tašką. ES šalys skuba iki metų pabaigos susitarti dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP), o nauji „nuosavi ištekliai“ (mokesčiai), tiesiogiai papildantys ES biudžetą, išlieka vienu pagrindinių nesutarimų objektų.

„Mums reikia naujų nuosavų išteklių, kad galėtume padengti bendros skolos grąžinimo išlaidas ir finansuoti naujus ES biudžeto prioritetus“, – „Euronews“ sakė D. Nerudová (Čekija, EPP frakcija).

Ji paprašė Parlamento tarnybų įvertinti, kiek pajamų galėtų atnešti siūlomi visos ES mastu taikomi mokesčiai internetiniams lošimams, skaitmeninėms paslaugoms ir kriptovaliutai.

Remiantis Parlamento skaičiavimais, su kuriais išskirtinai susipažino „Euronews“, skaitmeninis mokestis kasmet galėtų atnešti iki 25,2 mlrd. eurų – tai penkis kartus daugiau nei Komisijos nurodyta suma.

„Europos Parlamentas skaičiavimus atlieka remdamasis daug platesne mokesčių baze nei Komisija. Technologijų sektorius taip pat apima, pavyzdžiui, srautinio perdavimo ir duomenų apdorojimo paslaugas, kurias Komisija visiškai praleido“, – teigė D. Nerudová.

Parlamento pasiūlyme mokesčio taikymo sritis gerokai išplečiama (įtraukiamos ne tik reklamos ir tarpininkavimo paslaugos), o mokesčio tarifas didinamas nuo 3 iki 5 proc. Komisijos skaičiavimai buvo grindžiami Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje jau taikomais skaitmeninių paslaugų mokesčiais.

Tuo tarpu kelios valstybės narės skeptiškai vertina skaitmeninį mokestį dėl „geopolitinių nuogąstavimų“, konkrečiai – dėl rizikos, kad JAV vyriausybė galėtų imtis atsakomųjų veiksmų ir įvesti naujas prekybos priemones.

„Tokios reakcijos kyla net ir be skaitmeninio mokesčio. Čia veikia daugybė technologijų milžinių, vykdančių verslą visoje Europoje, tačiau nemokančių sąžiningos mokesčių dalies. Tai priemonė apmokestinti tas įmones, kurios veikia nevienodomis sąlygomis, palyginti su Europos bendrovėmis“, – sakė Nerudová.

„Tai tinkama priemonė „tvariai“ didinti ES biudžeto pajamas“, – pridūrė ji.

Parlamento skaičiavimais, pajamos iš internetinių azartinių lošimų mokesčio siektų 3,9 mlrd. eurų – daugiau nei dvigubai daugiau nei Komisijos prognozuojami 1,9 mlrd. eurų. Taip pat prognozuojama, kad kapitalo prieaugio mokestis už kriptoturtą duotų 3 mlrd. eurų pajamų, palyginti su Komisijos numatomais 2,4 mlrd. eurų.

Internetinių azartinių lošimų mokestis sulaukia griežto Maltos, kurioje įsikūrusios daugelio internetinių lažybų bendrovių Europos būstinės, pasipriešinimo.

Kapitalo prieaugio mokestis už kriptoturtą vertinamas palankiai, tačiau kartu laikomas labai sunkiai įgyvendinamu, nes jį būtų lengva apeiti, be to, jam įtakos turėtų didelis šios rinkos nepastovumas.

Paklausta, ar Komisija spėtų įvesti šiuos mokesčius iki kito biudžeto laikotarpio pradžios 2028 m., Nerudová atsakė, kad derybos jau vėluoja.

„Kriptoturto mokestis gali būti sudėtingas, tačiau skaitmeninį mokestį ES lygmeniu įdiegti gana paprasta“, – teigė ji.