infa.lt

Foto: LRV

Darbo vizitu Briuselyje viešintis Vyriausybės premjeras Mindaugas Sinkevičius susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, kuriame užtikrino, kadLietuva ir toliau liks vadinamajame „5 procentų klube“.

Hagos viršūnių susitikime NATO narės patvirtino naują tikslą: pagrindinėms gynybos išlaidoms skirti 3,5% BVP ir dar 1,5% BVP skirti su gynyba susijusiems projektams.

Lietuva tiesioginėms gynybos investicijoms skiria 5,38% BVP, o įvertinus su gynyba susijusias investicijas Lietuva karinėms išlaidoms skiria 6–7% BVP, kai dauguma NATO narių iki 3,5 proc.

Anot NATO Generalinio Sekretoriaus, neužtenka pasakyti, kad Lietuva vykdo savo įsipareigojimus – Lietuva kuria naują NATO išlaidų standartą.

„Mūsų saugumas yra bendras, todėl ir atsakas turi būti kolektyvinis. NATO vienybė yra didžiausias mūsų strateginis pranašumas. Aljansas daro Lietuvą saugesnę, o Lietuva savo ruožtu stiprina Aljansą – ne tik skirdama rekordinį finansavimą gynybai, bet ir kurdama konkrečius pajėgumus, būtinus patikimam atgrasymui“, – sakė Mindaugas Sinkevičius.

Vokietijos brigados nuolatinis dislokavimas Lietuvoje iki 2027 m. išlieka vienu svarbiausių šalies prioritetų, o visos būtinos infrastruktūros sukūrimas vyksta pagal numatytą planą. Taip pat aptartas JAV karinių pajėgų buvimas Lietuvoje. M. Sinkevičius pabrėžė, kad ilgalaikis Vokietijos ir JAV įsitraukimas yra esminė patikimo atgrasymo rytiniame flange dalis.

„Mūsų tikslas – iki 2030 metų turėti visiškai sukomplektuotą nacionalinę diviziją, stiprią oro ir priešraketinę gynybą bei kitus NATO gynybos planams būtinus pajėgumus. Tačiau saugumas yra bendras Aljanso įsipareigojimas, todėl būtina, kad visos sąjungininkės kuo greičiau didintų pagrindines gynybos išlaidas“, – sakė M. Sinkevičius.

M. Sinkevičius pabrėžė, kad Rusijos hibridinės atakos turi būti vertinamos ne kaip pavieniai incidentai, o kaip tikslinga ir sisteminga veikla prieš NATO.

Susitikime aptarta saugumo padėtis Baltarusijoje, NATO branduolinio atgrasymo svarba, pažymėta būtinybė ir toliau remti Rusijos karo alinamą Ukrainą.

Vyriausybės premjeras pabrėžė, kad Ukrainos saugumas yra neatsiejamas nuo Europos ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo, todėl Lietuva ir toliau įsipareigoja karinei paramai skirti ne mažiau kaip 0,25% BVP per metus.

M. Sinkevičius pristatė Lietuvos politikų siekį užbaigti Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimo procedūrą, kuri pašalintų likusius apribojimus visapusiškam branduolinio ginklo dislokavimui šalyje, ką premjeras vadina Lietuvos dalyvavimu NATO kolektyvinėje gynyboje ir atgrasymo susitarimuose, nors kaimyninė Lenkija tokio dislokavimo atsisakė.