infa.lt

Europos Komisija pasiūlys iš esmės pertvarkyti ES sprendimų priėmimo tvarką, siekiant apeiti nacionalinius Veto ir įdiegti naujas teisinės valstybės principų apsaugos priemones, ruošiantis priimti naujas nares, pavyzdžiui, Juodkalniją ir Albaniją.

Kitą savaitę pristatydama svarbų planą, kaip pasirengti didesnei, daugiau nei 30 narių vienijančiai Sąjungai, Ursula von der Leyen pateiks didžiausių per pastaruosius dešimtmečius ES vidaus veikimo pokyčių projektą – ir visa tai bus daroma nekeičiant Lisabonos sutarties, praneša „Rapporteur“ leidinys.

Du vidaus dokumentų projektai, susiję su ilgai atidėliota plėtros strategija (su kuriais susipažino „Rapporteur“), siūlo pasitelkti teisines „pereinamąsias nuostatas“ (angl. *bridging clauses*), kad būtų atsisakyta reikalavimo dėl 27 valstybių vienbalsiškumo daugelyje tarpinių etapų, vykstančių šalims kandidatėms siekiant narystės ES.

Viename iš dokumentų, tapsiančių Komisijos pirmininkės kitą savaitę pristatomo plano pagrindu, teigiama, kad ES turėtų mažiau priklausyti nuo pilno sutarimo principo. „Sutarimas stiprina politinę atsakomybę ir demokratinį teisėtumą. Tačiau jis taip pat gali atidėti – ar net užkirsti kelią – laiku priimti sprendimus srityse, kuriose Sąjungai labiausiai reikia veikti.“

Ši priemonė – kuriai įgyvendinti taip pat reikėtų vienbalsio pritarimo – galėtų gerokai paspartinti tokių šalių kaip Ukraina, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija stojimo procesą, šiuo metu stringantį dėl nedidelės dalies ES narių taikomų blokavimų.

Tikėtina, kad ši iniciatyva sulauks pasipriešinimo iš dabartinių narių, kurios baiminasi prarasti veto teisę, nors projekte numatytas ir „avarinio stabdymo“ mechanizmas, kurį vyriausybės galėtų aktyvuoti, jei manytų, kad kyla grėsmė „gyvybiškai svarbiems nacionaliniams interesams“.

Komisija siūlo taikyti žemesnį kvalifikuotos daugumos balsavimo slenkstį – 15 valstybių, atstovaujančių dviem trečdaliams bloko gyventojų, – platesniam politikos sričių spektrui, įskaitant sankcijas, žmogaus teises, gynybą ir saugumą bei kovą su mokesčių vengimu.

„Sąjungai plečiantis, neišvengiamai didės rizika, kad sprendimai bus atidėliojami ar blokuojami“, – teigiama vidaus dokumente. Todėl Komisija „parengs darbo programą dėl pereinamųjų nuostatų (angl. *passerelle clauses*) taikymo“.

„Pereinamosios nuostatos“ (angl. *passerelle clauses*) yra ES sutartyse numatytos nuostatos, leidžiančios visam laikui pakeisti konkrečių politikos sričių balsavimo taisykles: pereiti nuo vienbalsiškumo (kai visos šalys gali pasinaudoti nacionaline veto teise) prie balsavimo kvalifikuota dauguma. Tikėtinas pasipriešinimas

Nors nėra požymių, kad ES atsisakytų vienbalsiškumo reikalavimo pačioje narystės siekiančios šalies derybų pradžioje ir pabaigoje, radikalios ES sprendimų priėmimo tvarkos permainos susidurs su kliūtimis.

Dar vienas prieštaringai vertinamas pasiūlymas numato, kad Sąjungai plečiantis tik dviem trečdaliams ES valstybių tektų Europos Komisijos nario postas.

Esant dabartinei 27 narių Sąjungai, devynioms šalims tektų atsisakyti galimybės siųsti savo atstovą į Briuselį.

Tikėtina, kad tai sukels mažesniųjų valstybių narių nepasitenkinimą; jos ne kartą yra pabrėžusios, kad plečiantis Bendrijai jų įtaka Briuselyje sumenko.

Po 2008 m. pralaimėto referendumo Airija gavo teisinę garantiją, numatančią, kad „Komisijoje ir toliau dirbs po vieną kiekvienos valstybės narės pilietį“, – šios garantijos Dublinui tektų atsisakyti.

Naujos apsaugos nuostatos

Kaip rodo dokumentų projektai, naujosiomss narėms galėtų būti taikomas bandomasis laikotarpis – dešimtmetį ar ilgiau; tuo metu Briuselis jas atidžiau stebėtų.

Pagal naujai sukurtas „finansines“ ir „institucines apsaugos priemones“, už pažeidimus bandomuoju laikotarpiu galėtų būti taikomos sankcijos, pavyzdžiui, balsavimo teisės Taryboje sustabdymas ar finansinės baudos.

Naujosios narės privalės pasirašyti teisiškai įpareigojantį „laikinąjį įsipareigojimą“ neblokuoti sprendimų, dėl kurių sutarė likusios ES šalys. Taip pat bus išlaikytos standartinės laikinosios apsaugos priemonės, taikomos stojant į svarbias ES politikos sritis – nuo ​​teisingumo ir vidaus reikalų iki žemės ūkio.

Naujosioms šalims taip pat būtų taikoma terminuota „finansinė apsaugos priemonė“, leidžianti Komisijai bausti naujas nares, jei šios nukryptų nuo demokratinių ir teisinių standartų.

Be to, prieš įstodamos į ES, naujosios narės privalės prisijungti prie Europos prokuratūros, tiriančios sukčiavimą naudojant ES lėšas.