infa.lt

Frydrichas Mercas
Foto: Thilo Schmuelgen / Reuters

Vokietija pareikalavo sumažinti bloko biudžeto projektą šimtais milijardų eurų. Priešingu atveju ji – palaikoma Suomijos, Nyderlandų, Švedijos ir Danijos – grasina blokuoti ateinančių septynerių metų finansinį planą.

Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) ir penkių kitų ES valstybių lyderiai pagrasino nepalaikyti sekančio ES septynerių metų biudžeto, jei išlaidos nebus sumažintos „šimtais milijardų“ eurų.

Apie tai pranešė „Financial Times“ (FT) leidinys, susipažinęs su bendru valstybių vadovų laišku.

Dokumentą pasirašė Vokietijos, Nyderlandų, Švedijos, Danijos, Austrijos ir Suomijos lyderiai. Laiške teigiama, kad ES biudžetas „turi būti iš esmės reformuotas“, o jo dalyviai privalo „apsispręsti“.

„Jei biudžetas nebus sumažintas šimtais milijardų, šiemet susitarimo nebus“, – FT sakė vienos iš pasirašiusiųjų šalių diplomatas.

FT pažymi, kad šios šešios valstybės sudaro maždaug 40% ES biudžeto pajamų. Jos reikalauja gerokai sumažinti Europos Komisijos pasiūlytą 2 trilijonų eurų sumą, motyvuodamos būtinybe riboti viešąsias išlaidas.

Laiško autoriai siūlo skirti daugiau lėšų gynybai ir inovatyvių įmonių rėmimui, kartu mažinant finansavimą žemės ūkiui bei mažiau pasiturintiems regionams.

Laikraštis pažymi, kad šioms sritims tradiciškai tenka apie du trečdalius ES biudžeto lėšų.

INFA.LT žinios

Vokietija pareiškė, kad Briuselis dėl ES biudžeto prarado ryšį su realybe: apetitai pinigams auga

Dar rugsėjo pradžioje Vokietijos, Danijos, Nyderlandų, Austrijos ir Suomijos lyderiai ragino sumažinti biudžetą keliais šimtais milijardų eurų.

Tuomet jie pavadino nerealiu biudžeto projekte numatytą maždaug 60% nominalųjį išlaidų augimą.

Dabar prie šios grupės prisijungė Švedija, o reikalavimą mažinti išlaidas sustiprino grasinimas nepalaikyti biudžeto. Norint patvirtinti 2028–2034 m. finansinį planą, būtinas visų 27 ES valstybių narių pritarimas.

Šešių valstybių keliama grėsmė prieštarauja susitarimui, kurį birželį pasiekė Europos lyderiai – užbaigti derybas iki metų pabaigos, kol artėjantys rinkimai Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje dar nesukomplikavo diskusijų, rašo „Financial Times“.

Skirtingos pozicijos

Ispanija, Italija ir dar 15 valstybių reikalauja didesnių subsidijų ūkininkams bei regionams, taip pat bendro biudžeto, viršijančio siūlomus 2 trilijonus eurų.

Prancūzija pasiūlė įvesti visai Europai taikomus mokesčius, kurie, Europos Komisijos skaičiavimais, galėtų kasmet generuoti apie 60 mlrd. eurų pajamų.

Airijai, šiuo metu pirmininkaujančiai ES Tarybai, pavesta iki spalio vidurio parengti kompromisinį variantą, siekiant galutinai suderinti biudžetą iki metų pabaigos.

INFA.LT žinios

Briuselis ieško naujų ES mokesčių – nėra pinigų: valstybės turės pasidalinti bendra našta

Rugsėjį „Euractiv“ pranešė apie Europos diplomatų nuogąstavimus, kad pralaimėjimai žemių rinkimuose, kuriuos patyrė F. Merco partija, susilpnino kanclerio pozicijas ir gali apsunkinti derybas dėl biudžeto.

Leidinio cituojami šaltiniai manė, kad stiprėjant partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), F. Mercas negalės atsisakyti reikalavimų sumažinti Vokietijos – pagrindinės ES biudžeto donorės – įnašus.

Tuo pat metu Europos Komisija ketina 2028–2034 m. biudžete padidinti išlaidas gynybai bent iki 131 mlrd. eurų. Ši suma yra maždaug penkis kartus didesnė už finansavimą, skirtą tokioms programoms pagal dabartinį septynerių metų planą.

Už kosmosą ir gynybą atsakingas ES komisaras Andrius Kubilius anksčiau siūlė padidinti bendrą ES biudžetą nuo dabartinių 1,28 proc. iki 2 proc. bendrųjų bloko valstybių bendrųjų nacionalinių pajamų.

Savo ruožtu kai kurios valstybės narės pasisakė už biudžeto mažinimą iki 1 proc. A. Kubilius būtinybę didinti išlaidas grindė su gynyba susijusiais tikslais.