infa.lt

„SpaceX“ raketos „Starship“ startas. Filmuotos medžiagos kadras

Pirmadienį „SpaceX“ naujos kartos raketa „Starship“ pirmą kartą pasiekė orbitą. Nors skrydžio metu sugedo vienas iš variklių, šią problemą pavyko įveikti ir sėkmingai išskleisti pirmąją naujųjų „Starlink“ palydovų partiją; Elono Musko bendrovė planuoja pradėti reguliariai naudoti šį aparatą dar šiais metais, praneša „Reuters“ agentūra.

Bepilotis, 40 aukštų namo aukščio aparatas, kurį sudaro nešančioji raketa „Super Heavy“ ir viršutinėje dalyje esantis pagrindinis erdvėlaivis „Starship“, pakilo nuo starto aikštelės „SpaceX“ komplekse „Starbase“, esančiame prie Meksikos įlankos netoli Braunsvilio.

Nešančioji raketa „Super Heavy“ iškėlė viršutinę „Starship“ pakopą į kosmosą, o pati grįžo į įlankos vandenis ir nusileido valdoma variklių – tai buvo sėkmingas nusileidimas vandenyje po dviejų ankstesnių misijų, kurių metu nešančiajai raketai nepavyko sklandžiai nusileisti.

Pasiekus kosmosą, vienas iš trijų pagrindinių „Starship“ variklių išsijungė anksčiau nei planuota; dėl to „SpaceX“ atstovas Danas Huotas tiesioginėje transliacijoje pranešė, kad aparatas nepasieks orbitos.

„Komanda nusprendė nebesiekti orbitos“, – sakė D. Huotas.

Tačiau po kelių minučių D. Huotas pakeitė savo teiginį, kai inžinieriai patvirtino, jog aparatas vis dar gali bandyti įjungti variklį ir taip pasiekti orbitą – ką „Starship“ sėkmingai ir padarė.

Pasiekęs orbitą, „Starship“ pradėjo po vieną išskleisti 26 naujos kartos „Starlink“ palydovus maždaug 269 km aukštyje.

„Starship“, sukurtas dažniau kelti į kosmosą „SpaceX“ palydovus „Starlink“ ir vykdyti būsimas NASA misijas į Mėnulį, turėjo apskrieti Žemę šešis kartus per 10 valandų trukmės skrydį (tai būtų buvęs ilgiausias jo skrydis), o vėliau nusileisti Ramiajame vandenyne į vakarus nuo Čilės.

Orbitos pasiekimas – pagrindinis rodiklis bet kuriai naujai raketai, skirtai kroviniams į kosmosą gabenti, – „Starship“ atveju vis buvo atidėliojamas; E. Muskas anksčiau prognozavo, kad tai pavyks padaryti 2022 m., o 2023 m. prasidės palydovų iškėlimas į orbitą.

Visgi iki šiol visi 13 ankstesnių „Starship“ bandomųjų skrydžių apsiribojo suborbitine erdve, nors kūrimo procesas trunka beveik dešimtmetį ir „SpaceX“ jau kainavo daugiau nei 15 mlrd. JAV dolerių. E. Muskas yra sakęs, kad ateityje tikisi vykdyti šimtus ar tūkstančius „Starship“ skrydžių per metus – tai būtų precedento kosmoso pramonėje neturintis paleidimų tempas.

BANDOMOJI MISIJA SU TIKRU KROVINIU

Techniškai pirmadienio skrydis laikomas 14-uoju „Starship“ bandymu. Tačiau šįkart raketa gabeno naujų „Starlink“ interneto palydovų grupę, kurios vertė gali siekti milijonus dolerių; tai pirmasis „Starship“ skrydis su kroviniu, skirtu orbitai.

Analitikų skaičiavimais, pirmadienį įvykęs naujųjų „SpaceX“ V3 kartos „Starlink“ palydovų paleidimas bendrovės „Starlink“ padaliniui gali atnešti šimtus milijonų dolerių prognozuojamų pajamų (atsižvelgiant į padidėjusį tinklo pajėgumą aptarnauti klientus). Tai pabrėžia esminį „Starship“ vaidmenį užtikrinant pagrindinį bendrovės pelno šaltinį.

„SpaceX“ duomenimis, pirmadienio misijos metu keliaujantys V3 kartos „Starlink“ palydovai gali apdoroti 10 kartų daugiau duomenų nei jų pirmtakai – V2 „mini“ palydovai, kuriuos bendrovė po 20 ar 30 vienetų keldavo į orbitą savo patikimosiomis raketomis „Falcon 9“.

Siekdamas sparčiau plėsti plačiajuosčio ryšio palydovų tinklą, E. Muskas nori, kad pradėjus reguliarius „Starship“ skrydžius vienu metu būtų paleidžiama po 60 didesnio pajėgumo V3 palydovų; šį tikslą jis tikisi pasiekti vėliau šiais metais.

Planuojamas pirmasis „Starship“ skrydis į orbitą įvyko praėjus trims mėnesiams po to, kai birželį „SpaceX“ surengė rekordinį pirminį viešąjį akcijų siūlymą (IPO). Dėl to pagal rinkos vertę ji tapo šešta pagal dydį JAV bendrove, o 2002 m. ją įkūręs E. Muskas tapo pirmuoju pasaulyje trilijonieriumi.

Didelė dalis „SpaceX“ rinkos vertės ir investuotojų pasitikėjimo bendrove (kurios vertė penktadienio prekybos pabaigoje siekė 2 trilijonus JAV dolerių) priklauso nuo „Starship“ – pirmojo pasaulyje pilnai daugkartinio naudojimo erdvėlaivio – sėkmės.

Šis sidabrinės spalvos, daugybę stabilizatorių turintis erdvėlaivis bus itin svarbus įgyvendinant E. Musko ambicijas: drastiškai sumažinant paleidimo į kosmosą kainas, smarkiai išplečiant „Starlink“ verslą ir kosmose dislokuojant tūkstančius orbitinių dirbtinio intelekto duomenų centrų.