infa.lt

Foto: REUTERS/Philippe Wojazer

Šį sekmadienį renkami maždaug pusė Prancūzijos Senato narių, o visų dėmesys sutelktas į tai, ar Marine Le Pen vadovaujama dešinės pakraipos partija „Nacionalinis susivienijimas“ sugebės laimėti pakankamai vietų, kad pirmą kartą sudarytų frakciją aukštuosiuose rūmuose.

Prancūzijos senatoriai nėra renkami tiesiogiai piliečių balsavimu. Vietoj to, netiesioginiuose rinkimuose balsuoti gali apie 93 500 išrinktų pareigūnų, daugiausia vietos ir regionų atstovų, praneša DPA agentūra.

Šiuo metu senate dominuoja konservatoriai, o „Respublikonai“ yra neabejotinai didžiausia frakcija, turinti 131 vietą.

Prezidento Emmanuelio Macrono stovykla turi 19 vietų.

Rinkimuose nesitikima didelių galios pokyčių, tačiau manoma, kad dešiniųjų daugumoje gali įvykti persigrupavimas, o „Respublikonai“ galbūt praras keletą vietų.

Pagrindinis klausimas – ar „Nacionalinis susivienijimas“ užsitikrins pakankamai vietų, kad pirmą kartą suformuotų frakciją Senate.

Tam reikėtų dešimties vietų, tačiau šiuo ši dešinės pakraipos partija turi tik tris. Partija įgytų daugiau teisių Senate, jei taptų frakcija.

Senatą sudaro 348 nariai, kurie renkami šešerių metų kadencijai.

Maždaug pusė vietų perrinkimui pateikiama kas trejus metus. Šiuo metu perrinkimui pateikta 178 vietos.

Nors Senatas dalyvauja teisėkūros procese, kilus konfliktui su Nacionaline Asamblėja, jis privalo atsižvelgti į pastarosios balsavimo rezultatus.