infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Sekmadienį Šveicarijos rinkėjai referendume sprendžia, ar į šalies Konstituciją įtraukti griežtesnį šimtmečius gyvuojančio neutraliteto apibrėžimą.

Pritarimas šiai iniciatyvai faktiškai neleistų Šveicarijai taikyti sankcijų Rusijai, nebent joms pritartų Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, kurioje Maskva turi veto teisę. Tai taip pat neleistų Bernui bendradarbiauti karinėje srityje su tokiais aljansais kaip NATO, nebent pati Šveicarija būtų užpulta arba jai grėstų neišvengiamas pavojus, rašo „Politico“ leidinys.

Rusija atvirai parėmė šią iniciatyvą.

„Tai nėra balsavimas prieš neutralitetą – neutralitetas yra labai palaikomas; kalbama apie tai, ką neutralitetas reiškia“, – sakė Fabio Wasserfallenas, Berno universiteto Europos politikos profesorius ir „LeeWas“ apklausų ekspertas.

Tačiau šio referendumo rezultatų reikšmė peržengia Alpių šalies ribas. Jis kelia klausimą, kiek neutrali gali išlikti šalis dabartinėje Europos saugumo situacijoje, kai Rusija kariauja su Ukraina, o tradicinis žemyno pasikliovimas JAV saugumo garantijomis patiria grėsmę.

Kitos neutralios šalys, pavyzdžiui, Austrija ir Airija, siekia didinti išlaidas gynybai ir kurti glaudesnius ryšius su NATO.

Pagal dabartinę sistemą Šveicarijos nuolatinis neutralitetas yra pripažįstamas tarptautinėje teisėje, tačiau Bernas išlaiko teisę spręsti, kaip taikyti savo platesnę neutraliteto politiką, ir galiausiai turi suverenią teisę pakeisti šį statusą arba jo atsisakyti.

Nors šaliai draudžiama dalyvauti tarpvalstybiniuose karuose ar teikti karinę paramą, vyriausybė gali nuspręsti, ar taikyti ekonomines sankcijas, ar bendradarbiauti su kariniais aljansais prie jų neprisijungiant.

„Šiuo metu vyriausybė turi šiek tiek erdvės manevruoti ir ja naudojasi. Referendume keliamas klausimas: ar žmonės mano, kad tai gerai, ar vis dėlto reikėtų nustatyti griežtesnes neutraliteto ribas“, – teigė F. Wasserfallenas.

Šis lankstumas patyrė spaudimą po Rusijos invazijos į Ukrainą. Nuo 2022 m. vasario Šveicarijos vyriausybė iš esmės atkartojo ES sankcijas Maskvai, o tai sukėlė nepasitenkinimą tarp griežtesnio neutraliteto aiškinimo šalininkų.

Ši iniciatyva ir kilo iš tokio nepasitenkinimo. Šią iniciatyvą pradėjo „Pro Schweiz“ – nacionalistinė-konservatyvioji grupė, glaudžiai susijusi su dešiniąja Šveicarijos liaudies partija (SVP); vienas pagrindinių kampanijos iniciatorių – milijardierius ir buvęs Federalinės tarybos narys Christophas Blocheris.

Šveicarijos vyriausybė nepritaria šiam pasiūlymui; taip pat jam nepritaria visos pagrindinės politinės partijos, išskyrus SVP.

„Dėl šios iniciatyvos kyla rizika, kad neutralumas virs izoliacija, o izoliacija šiuolaikiniame pasaulyje nėra pati geriausia saugumo strategija“, – teigė Corina Gredig, Žaliųjų liberalų partijos parlamentarė.

Šį mėnesį atliktos apklausos taip pat rodo, kad beveik du trečdaliai rinkėjų šiai iniciatyvai nepritaria, teigia „Politico“.