infa.lt

Seimo narys Rimas Jankūnas savo Facebook paskyroje pasidalino šia informacija apie Lietuvoje į orą (į CO2) taškomus pinigus.  Jis pasipiktinęs ir kalba be užuolankų, nes dar neapsiprato su tuo, kas jau metų metais vyksta mūsų įstatymų leidybos organe. Toliau autoriaus tekstas ir vaizdo įrašas:

Įvairūs įKakotukai, kurie kaip velnias kryžiaus bijo KGB bylų ir užsienio agentų paviešinimo, pradeda hibridinį karą prieš Tautą, vadindami vatnikais tuos, kurie reikalauja atsiklausti Tautos esminiais jos gyvenimo klausimais.

Vis mažiau turiu abejonių, kad ES vadovų tikslas – sugriauti ES ją deindustrializuojant (perkeliant gamybą į Kiniją, Indiją, Braziliją, Rusiją ir JAV su savo idiotiškais dekarbonizacijos siekiais), musulmonizuojant ir vykdant europietiškosios populiacijos mažinimą. 2020-2024 m. tokie veikėjai vadovavo ir Lietuvos Vyriausybei, o dabartinė Vyriausybė niekaip negali apsispręsti, ar ji su Tauta, ar su tais, kurie nori nutautinti, panašiai kaip 1945-1956 m.

Konstitucijos mindžiojimo fone Energetikos ministerija sumąstė CO2 laidojimo terminalą už 300 mln. EUR.

Ši nesąmonė rugsėjo 24 d. praėjo pateikimo stadiją. Lietuva, išskirianti apie 0,03% pasaulio CO2, kovoja su klimato kaita.

Europos Sąjunga išskiria 5-8% pasaulio CO2. Per pastaruosius 30 metų jai pavyko sumažinti išmetamą CO2 dalį 35%, o ES BVP dalis bendroje pasaulio BPV sumažėjo beveik dvigubai (buvo 25%, liko – 14%).

Seimo posėdžio metu paklausiau energetikos viceministro D. Indriūno:

„Gerbiamas pranešėjau, jeigu jūs atstovautumėte Kinijos arba Indijos energetikos ministerijai, aš sveikinčiau jūsų siūlymą, nes jis tikrai padidintų Lietuvos ir Europos Sąjungos gamintojų konkurencingumą. Bet dabar aš, tiesą sakant, nieko nesuprantu, todėl norėčiau paklausti kelių dalykų:

• Kokią dalį pasaulio CO2 išmetimo sudaro Lietuvos ir Europos Sąjungos išmetamas CO2?
• Kokią įtaką klimato kaitai, jūsų vertinimu, padarytų, jeigu Europos Sąjungai pavyktų CO2 išmetimą sumažinti, sakykime, dvigubai?
• Kiek Lietuvai kainuoja klimato kontrolės priemonės per metus?

Viceministro D. Indriūno atsakymas: “Turbūt šis klausimas ne visai Energetikos ministerijai, galbūt tiksliau būtų pasakyti, skirti Aplinkos ministerijai. Tikrai tų skaičių, susijusių su taršos dydžiais, nepasakysiu. Mes remiamės tuo, kad dekarbonizacija visos Europos Sąjungos, taip pat ir Lietuvos, turi būti įgyvendinta pagal „Pramonė 2036–2040 m.“. Atsižvelgdami į šituos reikalavimus, tiesiog neturime kitos alternatyvos, tik nevystyti šito projekto. O žvalgymasis į tai, kad to nedaro Kinija ar dar kažkas, na, nereiškia, kad turime sekti jų pėdomis“.

Ignas Vėgėlė: „Mane žavi lengvumas, kuriuo yra pristatomi teisės aktai Seime, įstatymų projektai. Įstatymo projektas mini, kad toks terminalas, anglies dioksido, pagal žaliąjį kursą, taip čia būtų galima apibendrintai sakyti, kainuotų 300 mln. eurų.

Jokio skaičiavimo, jokios analizės, kiek kainuotų transportavimas to CO2, kiek kainuotų saugojimas to CO2 ir taip toliau. Gerbiamas pranešėjau, gal jūs galite pristatyti lentelę su skaičiais? 300 mln. Kolegos, mes ką tik dėl šeimų 700 mln. verkėme, kad problema yra skirti. Dabar 300 mln. išmetama yra. Aš suprantu, nebūtinai valstybės biudžeto lėšų, tai yra ir verslo lėšų, bet tai yra kaštai, kuriuos Lietuvos biudžetas bendrąja prasme patiria. Ar bus tokia skaičiuotė?“

Darius Indriūnas: „Tokie skaičiavimai vykstant projektui yra vykdomi ir svarstant projektą jie bus pateikti. Bet aš apibendrintai galiu pasakyti, kaip ir minėjau, ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje didelė dalis labai svarbios pramonės: cementas, plastikas, chemija ir taip toliau tiesiog nebegalės egzistuoti, jeigu toks projektas nebus įgyvendintas. Lietuvoje, turiu omenyje. Tai skaičiai taip rodo, kad tą tiesiog būtina daryti. Šiandien aš jums jų nepateiksiu, bet per priėmimą jūs juos gausite, be abejo.“