infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Europos Sąjunga pristatė naują aplinkosauginio reitingavimo sistemą dirbtinio intelekto duomenų centrams, o tai ES energetikos vadovas apibūdino kaip pirmąjį žingsnį spaudžiant technologijų milžines suderinti savo veiklą su žemyno klimato tikslais.

A–G skalė ir privalomi standartai nuo 2027 metų

Naujosios taisyklės, kurios įsigalios nuo 2027 metų rugpjūčio, įpareigos didelius DI duomenų centrus demonstruoti etiketę, įvertinančią jų energijos vartojimo efektyvumą, vandens sunaudojimą bei švarios energijos naudojimą pagal A–G skalę – panašiai kaip veikia ES buitinių prietaisų reitingavimas.

Už energetikos reikalus atsakingas komisaras Danas Jørgensenas interviu „Politico“ teigė, kad tai suteiks daugiau skaidrumo ir paskatins duomenų centrus būti kiek įmanoma tvaresnėse pozicijose.

Mažesniems duomenų centrams ši etiketė nebus privaloma, tačiau vėliau planuojama įvesti minimalius veiklos standartus, kurie padidins spaudimą tiems, kurie savanoriškai nenorės tapti tokiais tvariais, kokių siekia ES.

Skirtingai nei Australijoje ar Singapūre jau veikiančios sistemos, Europos Komisijos etiketė taps visapusiškiausia pasaulyje: ji reikalaus iš technologijų kompanijų skaidrumo ne tik dėl elektros energijos naudojimo, bet ir dėl poveikio vietinei bei globaliai aplinkai.

Bus viešinami duomenys apie suvartojamo vandens kiekį, elektros švarą bei generuojamos šilumos pakartotinį panaudojimą.

Komisija nori pavasarį pristatyti papildomus veiklos standartus, kurie nustatys privalomas tvarumo ribas naujai statomiems arba rekonstruojamiems duomenų centrams.

Balansas tarp DI lenktynių ir klimato neutralumo

Šios dvi iniciatyvos yra bandymas užtikrinti, kad Europos Sąjunga galėtų konkuruoti dirbtinio intelekto lenktynėse nepaaukodama savo įsipreigojimo iki 2050 metų tapti neutralia klimatui.

Duomenų centrai jau dabar sunaudoja 2,5% bloko elektros energijos, o per ateinančius metus ši dalis turėtų padvigubėti.

Paskelbtas reglamentas yra deleguotasis aktas, reiškiantis, kad jis gali įsigalioti be ES vyriausybių ir Europos Parlamento pritarimo, nors šios institucijos per du mėnesius turi teisę jam paprieštarauti.

Reakcijos ir industrijos pasipriešinimas

Duomenų centrų operatoriai jau anksčiau priešinosi Komisijos planams: Europos duomenų centrų asociacija įspėjo, kad šie reikalavimai sužlugdys investicijas, o birželio mėnesį tvirtino, kad blokas turi teikti pirmenybę DI ambicijoms, o ne klimato tikslams.

Vidiniai dokumentai rodo, kad apie 20 procentų Europos duomenų centrų galėtų atsidurti naujosios reitingų sistemos dugne.

Visgi D. Jørgensenas ragino technologijų įmones į šiuos žingsnius žiūrėti kaip į „galimybę“, galinčią padėti pelnyti skeptiškai nusiteikusios visuomenės palankumą tuo metu, kai tiek JAV, tiek Europoje stiprėja pasipriešinimas milžiniškiems DI infrastruktūros energijos ir vandens poreikiams.

Anot energetikos komisaro, nors bendra žinutė „Big Tech“ sektoriui yra ta, kad ES nori investicijų ir dirbtinio intelekto plėtros, tai privalo vykti tvariai, o blokas nustatinės aiškius reikalavimus.