infa.lt

Asociatyvi nuotr

Lietuvos politikai planuoja apsaugos priemones nuo karinių dronų būsimoje svarbioje elektros tinklų pastotėje, kuri sujungs Baltijos šalis su Vakarų Europa. Ši pastotė bus įrengta teritorijoje, kurią, žvalgybos duomenimis, Rusija galėtų pasirinkti „klaidingos vėliavos“ (angl. *false flag*) operacijai, praneša „Reuters“ agentūra.

Statybos planuose numatyta tvora, pakankamai tvirta, kad atlaikytų sprogmenų prikrauto sunkvežimio smūgį, jutikliai, aptinkantys galimus priešiškų veikėjų kasamus tunelius, bei betoniniai „sarkofagai“ transformatoriams, skirti apsaugoti juos nuo dronų atakų, agentūrai „Reuters“ sakė „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.

„Anksčiau, projektuodami tinklą, atsižvelgdavome į stichines nelaimes. Dabar galvojame apie visas įmanomas hibridines ir nehibridines grėsmes“, – teigė jis interviu metu.

Gižų pastotė, kuri bus statoma maždaug už 30 km į vakarus nuo Rusijos Kaliningrado eksklavo, taps pirmuoju nauju infrastruktūros objektu regione nuo tada, kai 2022 m. Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą. Ji taps svarbios tinklo atkarpos, tiesiamos siekiant užtikrinti stabilų elektros tiekimą Baltijos šalims platesnio konflikto atveju, dalimi.

Šios linijos maršrutas, einantis per Lenkijos ir Lietuvos teritorijos ruožą, įsiterpusį tarp Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos (vadinamąjį Suvalkų koridorių), jau seniai kelia saugumo susirūpinimą NATO aljansui, kuriam priklauso ir Varšuva, ir Vilnius.

Šis susirūpinimas dar labiau sustiprėjo šį mėnesį po sabotažo išpuolių serijos prieš Vokietijos elektros tinklus; Berlynas dėl šių veiksmų apkaltino Maskvą. Rusija savo dalyvavimą neigė.

Žvalgybos šaltiniai praėjusį mėnesį agentūrai „Reuters“ teigė, kad regione baiminamasi Rusijos surengtos „klaidingos vėliavos“ atakos dronais, kuria būtų siekiama patikrinti NATO vienybę. „Klaidingos vėliavos“ ataka – tai operacija, kuria siekiama suklaidinti žmones dėl to, kas iš tikrųjų ją įvykdė.

Ne paprastas betonas

Gižų pastotė taps svarbiausiu jungties su Lenkija, vadinamos „Harmony Link“, mazgu. Ši jungtis užbaigia Baltijos šalių elektros tinklų integravimą į likusios Europos Sąjungos tinklą po to, kai pernai jos atsijungė nuo Rusijos sistemos.

„Lietuvai ši linija yra gyvybiškai svarbi – tai tarsi gelbėjimosi lynas sistemos griūties atveju“, – agentūrai „Reuters“ sakė regiono elektros tinklų bendrovės atstovas, pageidavęs likti anonimu.

„Šio sprendimo laikas pasirinktas atsižvelgiant į augančią įtampą regione ir didėjančią sabotažo grėsmę.“ Pastotė užims 35 hektarų plotą, tad vienas karinio drono smūgis pakenktų tik nedidelei įrangos daliai, teigė Semeskevičius.

Atstumas tarp pastatų ir tvoros užtikrina apsaugą tuo atveju, jei kas nors įmestų į vidų Molotovo kokteilį, pridūrė jis.

„Projektuojame „Gizai“ objektą naujai realybei… saugomės nuo daugybės „Shahed“ dronų, kurie gali nukristi nešdami 100 kilogramų sprogmenų“, – sakė jis.

Rusija naudoja pigius, didelio nuotolio „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus, kad niokotų Ukrainos karinę infrastruktūrą, miestus bei energetikos objektus ir paliktų milijonus žmonių be šildymo bei elektros.

„Negalime naudoti paprasto betono – jis turi būti specialiai pagamintas, kad būtų atsparesnis“, – sakė Semeskevičius. Tinkamas betonas yra armuojamas plastiko pluoštu, kad sutvirtėtų ir netrupėtų, paaiškino jis.

Pavyzdžiui, pastotėje įrengti keli pagrindinės įrangos dubliuojantys vienetai, kad ji galėtų veikti net ir sugadinus ar sunaikinus vieną iš jų. Specialiai pagamintos įrangos pakeitimas galėtų užtrukti ne vienerius metus.

„Neįmanoma numušti „Shahed“ drono, ar drono, prie kurio prijungtas optinis kabelis. Todėl aplink įrangą mums reikia gelžbetoninių sarkofagų“, – teigė Semeskevičius.

Sarkofaguose esančią įrangą reikia dirbtinai aušinti, o tai didina išlaidas.

„Be viso to galėtume apskritai likti be elektros“, – sakė jis.

Pareigūnai agentūrai „Reuters“ sakė, kad Lietuvos kariuomenė konsultuoja „Litgrid“ dėl fizinės kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos ir atsparumo šiuolaikinėms grėsmėms.

Brangiausia jungtis

Vėliau šį mėnesį Lietuvos politikai paprašys ES padengti bent pusę „Gižai“ projekto išlaidų, „Reuters“ sakė energetikos ministras Lukas Savickas.

„Litgrid“ teigimu, saugios pastotės įrengimas kainuos bent 48 mln. eurų daugiau, nei planuota anksčiau. Kaina gali dar labiau išaugti, jei pablogės „geopolitinės aplinkybės“.

„Mūsų nuosekli pozicija – šios išlaidos neturėtų gulti vien ant mūsų pečių“, – pareiškė L. Savickas.