infa.lt

„Starship“ startas
Vaizdo įrašo kadras

NASA ruošiasi užsisakyti iš „Boeing“ dvi papildomas pilotuojamas „Starliner“ misijas ir iš dalies finansuoti manevravimo variklių problemų sprendimą bei naujos raketos nešėjos sertifikavimą.

Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į „SpaceX“ planus iki 2030 m. ar anksčiau nutraukti „Crew Dragon“ raketų eksploataciją; po to problemų turintis „Starliner“ liktų vienintele NASA galimybe gabenti amerikiečių astronautus į žemąją Žemės orbitą.

„SpaceX“ viešai tvirtina planus palaipsniui atsisakyti „Dragon“ programos, nors pilotuojami šio erdvėlaivio skrydžiai prasidėjo vos prieš šešerius metus. Bendrovė siekia sutelkti dėmesį į didesnę „Starship“ sistemą, kurią planuoja naudoti tokioms užduotims kaip „Starlink“ palydovų ir būsimų orbitinių duomenų centrų iškėlimas.

„SpaceX“ prezidentė ir vykdomoji direktorė Gwynne Shotwell pareiškė, kad bendrovė kol kas neatsisako „Dragon“, tačiau pažymėjo, jog „Boeing“ privalo įvykdyti savo įsipareigojimus dėl „Starliner“. „Boeing“ savo pilotuojamai kapsulei sukurti tikriausiai gavo daugiau lėšų nei mes. […] Jiems reikėtų įgyvendinti skrydžius savo kapsule“, – sakė G. Shotwell.

Iš tiesų, nuo 2010 m. NASA skyrė maždaug 3,1 mlrd. JAV dolerių „SpaceX“ ir 5,1 mlrd. JAV dolerių „Boeing“ kompanijai pilotuojamų erdvėlaivių kūrimui bei sertifikavimui.

„Crew Dragon“ jau atliko 13 sėkmingų pilotuojamų misijų į Tarptautinę kosminę stotį NASA užsakymu. Tuo tarpu „Starliner“ 2019 ir 2022 m. vykdant nepilotuojamus bandomuosius skrydžius susidūrė su daugybe techninių problemų.

Ypač rimti gedimai įvyko pirmojo pilotuojamo „Starliner“ bandomojo skrydžio metu 2024 m. birželį. Dėl manevravimo variklių problemų astronautai Butchas Wilmore’as ir Suni Williams negalėjo grįžti į Žemę „Starliner“ erdvėlaiviu ir galiausiai pasinaudojo „Crew Dragon“.

2026 m. vasarį NASA šį skrydį priskyrė „A tipo“ incidentams. Tyrimas atskleidė „Boeing“ projektavimo ir inžinerijos procesų trūkumus, taip pat problemas priimant sprendimus tiek pačioje bendrovėje, tiek NASA. Dėl nuolatinių problemų su „Starliner“ „Boeing“ jau patyrė daugiau nei 2 mlrd. JAV dolerių nuostolių.

Nepaisant to, KAV aeronautikos ir kosmoso agentūra yra pasirengusi toliau investuoti į šią programą.

Kaip praneša „ARS Technica“ leidinys, NASA skirs „Boeing“ lėšų „Starliner“ varomosios sistemos problemoms spręsti ir prisidės prie naujos raketos nešėjos sertifikavimo finansavimo.

Šiuo metu erdvėlaivis suprojektuotas taip, kad būtų keliamas į orbitą naudojant „United Launch Alliance“ raketą „Atlas V“ (kurioje montuojami rusiški varikliai), tačiau ši raketa yra šalinama iš eksploatacijos. Iš šešių likusių „Atlas V“ raketų viena numatyta nepilotuojamam „Starliner 1“ bandomajam skrydžiui, o likusios penkios skirtos vėlesnėms pilotuojamoms misijoms.

Artėjant „Atlas V“ eksploatacijos pabaigai, NASA turi parinkti naują raketą nešėją „Starliner“ erdvėlaiviui. Pagrindiniai kandidatai – „United Launch Alliance“ kompanijos raketa „Vulcan“ ir „Blue Origin“ kompanijos raketa „New Glenn“.

Pastarasis variantas ypač svarbus, nes „Blue Origin“ kartu kuria ir savo pilotuojamą erdvėlaivį, kuris bus keliamas į orbitą raketa „New Glenn“.

Jei „Starliner“ bus sertifikuotas skrydžiams šia raketa, „Blue Origin“ kompanija faktiškai įgytų dalį infrastruktūros ir sertifikavimo pagrindo, reikalingo būsimiems pilotuojamiems skrydžiams, be būtinybės vykdyti atskirą NASA programą.

Darbai kuriant erdvėlaivį pasiekė etapą, kai gaminama hermetiška kapsulė bei bandomos parašiutų, šiluminės apsaugos ir gyvybės palaikymo sistemos.

NASA požiūriu, „Starliner“ ateitis reiškia daugiau nei tik vieno erdvėlaivio likimą. Nutraukus Tarptautinės kosminės stoties eksploataciją, agentūra planuoja naudotis privačiomis orbitinėmis stotimis, kai reikės reguliaraus astronautų transportavimo.

Jei „SpaceX“ iš tiesų nutrauks „Crew Dragon“ eksploataciją, o „Starliner“ tuo metu dar nebus paruoštas reguliarioms pilotuojamoms misijoms, NASA rizikuoja prarasti abi nepriklausomas sistemas, skirtas įguloms gabenti į žemąją Žemės orbitą.