infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Vokietijos ministras teigia, kad įmonės „išnaudoja padėtį“ Artimuosiuose Rytuose, o itin aukštos kainos tampa svarbia vidaus politikos problema šalies vadovaujantiems politikams.

Europos šalių vyriausybės svarsto galimybę įvesti visai ES taikomą mokestį už energetikos įmonių netikėtai gautą viršpelnį, nes beveik rekordinės degalų ir dujų kainos didina spaudimą valdantisiems, bandantiems suvaldyti augantį visuomenės nepasitenkinimą ir dešiniųjų keliamą iššūkį, rašo „The Guardian“ leidinys.

Kitais metais aštuoniose ES šalyse, įskaitant Prancūziją, Italiją, Ispaniją ir Lenkiją, vyks rinkimai, todėl politikai skuba užkirsti kelią galimoms pasekmėms to, ką analitikai vadina vienu didžiausių energetinių sukrėtimų žemyne ​​per pastaruosius dešimtmečius.

Penktadienį Dubline vykusiame ES finansų ministrų susitikime Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilis paragino Europos Komisiją pasiūlyti būdus, kaip apmokestinti tai, ką jis pavadino pernelyg dideliu naftos bendrovių pelnu.

„Kelios valstybės narės jau seniai ragina parengti tokius modelius“, – sakė L. Klingbeilis, reikalaudamas pasiūlymų iki kito mėnesio. – Žmonės mato, kaip naftos bendrovės naudojasi padėtimi, nustato per dideles kainas ir smarkiai didina savo pelną.“

Naftos ateities sandorių kainos vėl pakilo virš 100 JAV dolerių už barelį – tai maždaug 50% daugiau nei prieš karą su Iranu, – nes dėl intensyv4jan2i7 išpuolių Artimuosiuose Rytuose kyla grėsmė papildomiems tiekimo maršrutams.

Išvestinių finansinių priemonių rinkos rodo, kad prekiautojai artimiausiu metu kainų kritimo nesitiki.

Degalų kainos degalinėse visoje Europoje jau pasiekė visų laikų aukštumas. Didžiausios Europos automobilių vairuotojų asociacijos ADAC duomenimis, trečiadienį Vokietijoje dyzelino kaina šoktelėjo iki rekordinio vidutinio 2,45 euro už litrą lygio, o benzinas pasiekė naują 2,31 euro už litrą rekordą.

Nyderlanduose kainos dar aukštesnės: trečiadienį benzino kaina viršijo praėjusią savaitę užfiksuotą rekordą ir pasiekė 2,73 euro už litrą, o dyzelinas kainavo vidutiniškai 2,78 euro už litrą. Dar labiau benzino kainos pakilo Danijoje, o dyzelino – Suomijoje.

Visoje ES benzino kainos yra 24% aukštesnės nei prieš metus, dyzelino – 38%, o reaktyvinių degalų kaina išaugo daugiau nei 100 proc. Pagrindinės rūšies dujų kaina siekia 81 eurą už megavatvalandę – tai 150% daugiau nei prieš metus, o analitikai prognozuoja, kad ji gali pasiekti 100 eurų.

ES ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis pareiškė, kad Komisija „šiuo metu“ neplanuoja įvesti visai ES bendro mokesčio mechanizmo, tačiau pabrėžė, jog yra „pasirengusi diskutuoti“, o valstybės narės gali pačios nustatyti savo mokesčius.

Itin aukštos degalų kainos jau tapo svarbiu vidaus politikos klausimu Prancūzijoje ir Italijoje; abiejose šalyse kitais metais vyks itin svarbūs rinkimai, kuriuose rinkėjams greičiausiai labiausiai rūpės sparčiai augančios pragyvenimo išlaidos, daugiausia nulemtos aukštų energijos kainų.

Italijoje valdančioji dešiniųjų koalicija, kurios populiarumas apklausose atsilieka nuo konkurentų, šią savaitę paskelbė, kad nuo kitų metų panaikins kelių mokestį 14,5 mln. automobilių ir motociklų (tai kainuos daugiau nei 2 mlrd. eurų); ši priemonė papildys jau anksčiau įgyvendintą dyzelino akcizo sumažinimą, kainavusį 2,8 mlrd. eurų.

„Nusprendėme dalį lėšų, skirtų kovai su kylančiomis degalų kainomis, nukreipti į paprastą struktūrinę priemonę, skirtą būtent tiems, kurie kasdien naudojasi automobiliais ir motociklais vykdami į darbą, vežiodami vaikus ar tiesiog judėdami mieste“, – sakė G. Meloni.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nurodė ministrams užtikrinti „visišką vyriausybės mobilizaciją“ sprendžiant degalų tiekimo ir kainų klausimus; tai apima ir pastangas užtikrinti tiekimą tarptautiniu mastu, siekiant „taikaus Hormuzo sąsiaurio atidarymo“.

Ketvirtadienį, tęsiantis protestų bangai, Prancūzijos žvejai blokavo įvažiavimus į du uostus ir degalų saugyklą šalies pietuose, protestuodami prieš sparčiai kylančias dyzelino kainas, kurios šią savaitę pasiekė 2,37 euro už litrą – vos mažiau nei rekordinė 2,38 euro kaina.

Žuvininkystės ministrė Catherine Chabaud pranešė, kad po šešias valandas trukusių derybų žvejai sutiko nutraukti blokadas, gavę pažadą, jog susiduriantiems su apyvartos lėšų trūkumu bus suteiktos paskolos be palūkanų, o paramos priemonės bus susietos su degalų kainų pokyčiais.

Ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu šią savaitę pratęsė skubias degalų subsidijas žemės ūkio, žvejybos ir statybos sektoriams iki metų pabaigos. Tačiau vyriausybė nenori imtis veiksmų ir mažinti degalų kainas visiems.

„Visuotinės priemonės, kurios paveikia visus – įskaitant ir tuos, kuriems jų nereikia – yra klaidinga ekonomika“, – anksčiau šią savaitę žurnalistams sakė šalies finansų ministras Rolandas Lescure’as. „Kodėl? Nes galiausiai mes turėsime jas finansuoti.“

Rugpjūtį Ispanija padvigubino dyzelino mokesčio nuolaidą iki 0,20 euro už litrą nuo rugsėjo 1 d., po to, kai liepos mėnesį dyzelino kainos šoktelėjo 15,7%, o Vokietijoje keblioje padėtyje atsidūręs kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) pažadėjo „netrukus“ imtis veiksmų, kad sušvelnintų rekordinių degalų kainų poveikį.

Berlynas gegužę dviem mėnesiams sumažino degalų mokesčius, tačiau šis sprendimas buvo atšauktas, kai atsinaujinę susirėmimai Artimuosiuose Rytuose dar labiau padidino naftos kainas. Merco centro dešiniųjų CDU šį mėnesį Saksonijos-Anhalto žemės rinkimuose triuškinamai pralaimėjo dešiniųjų AfD partijai.

Šį savaitgalį vyksiantys dar dveji žemių rinkimai greičiausiai atneš dar daugiau laimėjimų šiai dešiniąjai partijai, kurios rinkimų programa grindžiama siekiu grįžti prie pigių rusiškų dujų importo, kurio Europa iš esmės atsisakė po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą.