infa.lt

Tęsiame Europos Komisijos pirmininkės programinės kalbos įrašo vertimą, kuris dėl pačios kalbos ilgumo padalintas į atskiras temas ir skyrius. Kalba sakyta Europos parlamento nariams, konstatuojant situaciją, kokią ją mato EK ir teikiant programinės tezės apie ateities veiklą jas įgyvendinant, Ši, trečioji dalis skirta priešams, karinėms išlaidoms ir socialiniams tinklams, kuriuose „kenčia vaikai“.

Priešas, tradiciškai nesikeičia – Rusija

Gerbiamieji Parlamento nariai,

Europos tikėjimą bendradarbiavimu visada skatino taikos siekis. Tai – mūsų egzistavimo pagrindas.

Šiandien ši taika – pavojuje. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą tęsiasi. Be to, grėsmės mūsų žemėje stiprėja. Per pastarąją savaitę tai matėme Danijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Dar vienas to įrodymas – bandymas surengti dronų ataką Leipcige. Turime aiškiai įvardyti, kas tai buvo: ataka panaudojant karinės paskirties priemones, kurią Europos žemėje įvykdė Rusijos agentai.

Tai ataka ne tik prieš vieną valstybę narę – tai ataka prieš visą mūsų Sąjungą.

Ir, gerbiamieji Parlamento nariai, mes to neleisime.

Neturime puoselėti iliuzijų dėl to, kas vyksta: hibridinės grėsmės, su kuriomis susiduria Europa, vis mažiau primena „hibridines“ grėsmes ir vis labiau tampa tiesioginėmis grėsmėmis.

Kibernetinės atakos ir sabotažas, padegimai ir įsibrovimai naudojant dronus – visa tai kasdien intensyvėja. Tad augant grėsmės lygiui, turi stiprėti ir Europos pasirengimas.

Todėl kartu su Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu pasiūlysiu naują Europos saugumo strategiją.

Jau turime daug priemonių ir stipriname bendradarbiavimą su NATO. Tačiau mūsų doktrina, institucijos ir sprendimų priėmimo tvarka neatsilieka nuo naujosios realybės.

Mūsų sistemos buvo sukurtos kitokiam pasauliui. Jas grindžia geri ketinimai siekti sutarimo ir kompromiso. Tačiau turime įvertinti, ar jos vis dar atitinka paskirtį.

ES 4-as straipsnis pagal NATO pavyzdį, kai ES narės yra ir NATO narės

Pavyzdžiui, Europai reikia savų veiksmų gairių kovai su hibridinėmis grėsmėmis. Mums skubiai reikia sutarimo, kaip reaguoti į tam tikrus incidentus – tuos, kurie neprilygsta ginkluotai agresijai, tačiau akivaizdžiai kelia grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui. Kitaip tariant, reikia mechanizmo, papildančio NATO sutarties 4-ąjį straipsnį.

Manau, atėjo laikas sukurti savą Europos „4-ąjį straipsnį“ – arba skubų saugumo protokolą. Jam įsigaliojus vienos valstybės narės iniciatyva, susirinktų visos valstybės narės. Kad suderintų Europos atsaką. Kad užkirstų kelią tolesnei eskalacijai. Ir kad sušvelnintų pasekmes.

Taip pat manau, kad turime žengti dar toliau.

Jau seniai diskutuojame apie lyderių formatą, skirtą mūsų žemyno saugumui. Jame dalyvautų tokie partneriai kaip Kanada, Norvegija, Ukraina, Jungtinė Karalystė ir kiti.

Atsižvelgiant į kylančių rizikų pobūdį ir mastą, tai dabar yra dar aktualiau. Štai kodėl pristatysime savo idėjas, kaip Europos saugumo tarybą paversti realybe.

Rekordinės karinės išlaidos

Būtinybė veikti nedelsiant yra akivaizdi.

Gerbiamieji Parlamento nariai,

Šis vieningas požiūris taip pat skatina mūsų darbą Europos gynybos srityje.

Dėl išaugusių gynybos išlaidų pasiektas rekordinis investicijų į mūsų pajėgumus ir pajėgas lygis.

Pradedami įgyvendinti nauji bendri projektai. Be to, Europos mastu skiriame daugiau lėšų nei bet kada anksčiau. Tai sveikintina.

Tai reiškia didesnius užsakymus mūsų pramonei, geresnį sąveikumą ir didesnį masto ekonomijos poveikį. Dabar turime pakelti šį procesą į aukštesnį lygį.

Karas Ukrainoje parodė, kokie svarbūs yra strateginiai pajėgumų elementai. Tai kritiškai svarbūs pagalbiniai ištekliai ir pajėgumų stiprinimo priemonės, kuriomis grindžiama bet kokia patikima gynyba: nuo oro ir priešraketinės gynybos iki strateginio transporto ir degalų papildymo ore; nuo kosmoso iki kibernetinės erdvės.

Šios sistemos yra būtinos, ir mums jų reikia daugiau. Tik veikdama išvien Europa turi pakankamą mastą joms sukurti.

Todėl galiu paskelbti apie naują Europos strateginių pajėgumų elementų priemonę, visiškai suderintą su NATO. Mat tik stipri ir patikima Europos gynyba užtikrins mūsų saugumą.

Ir nekyla jokių abejonių: Europa gins kiekvieną savo teritorijos kvadratinį metrą.

ES rems Ukrainą sunkią žiemą

Gerbiami Parlamento nariai,

Ukrainos vyrai ir moterys kasdien mums rodo, ką tai reiškia.

Žinome, kad artėjanti žiema Ukrainai bus sunki. Tačiau taip pat žinome, kad Šiaurės Korėjos raketos ir Rusijos dronai negali palaužti ukrainiečių pasipriešinimo dvasios.

Nes Ukrainos žmonės kovoja dėl svarbių dalykų. Jie kovoja už savo šalies išlikimą, už savo tapatybę ir už savo laisvę.

Ir jie taip pat kovoja už mūsų laisvę bei mūsų apsisprendimo teisę.

Mūsų užduotis išlieka ta pati – remti Ukrainą kiek įmanoma labiau.

Praktiškai tai reiškia štai ką: pirma, suteiksime Ukrainai didžiausią iki šiol paramą sunkiausią karo žiemą. Kartu su partneriais teiksime humanitarinę pagalbą ir stiprinsime Ukrainos elektros bei šilumos tiekimą.

Antra, stiprinsime Ukrainos oro gynybą. Praėjusią savaitę pirmą kartą patvirtinome amerikietiškų „Patriot“ perėmimo raketų įsigijimą. Dabar jos turi būti skubiai pristatytos.

Tačiau taip pat privalome kartu mažinti savo priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

Todėl norime kartu su Ukraina kurti įperkamą modulinę priešraketinės gynybos sistemą.

Šio bendradarbiavimo pagrindas – projektas „Freya“. Čia sujungiame ukrainiečių kovinę patirtį ir inovatyvumą su Europos technologine lyderyste. Ir, žinoma, su mūsų dideliais gamybiniais pajėgumais.

Tačiau „Freya“ – tik pradžia. Reikia daugiau. Panaudodami likusias SAFE fondo lėšas, pradėsime naują bendrų projektų su Ukrainos įmonėmis programą.

Sankcijos Rusijai

Trečia, griežtinsime sankcijas Rusijai.

Rusijai būtina daryti tolesnį spaudimą. Reikia ne tiek naujų sankcijų, kiek visų pirma užtikrinti esamų sankcijų laikymąsi.

Mūsų sankcijos veikia skausmingai. Jos daro didžiulį spaudimą Rusijos ekonomikai. Rusija deda visas pastangas, kad jas apeitų. Todėl privalome uždaryti visas spragas.

Demokratinio atsparumo centras

Gerbiami Parlamento nariai,

Šis poreikis rasti bendrus europinius sprendimus yra svarbesnis nei bet kada anksčiau. Nes pavojus kyla ir mūsų europinei demokratijai.

Ne kartą matėme, kaip dezinformacija ir išorės kišimasis siekia mus suskaldyti. Siekia pakirsti pasitikėjimą mūsų demokratine santvarka ir laisva žiniasklaida. Rinkimų kampanijas, nuodytas užsienio propaganda. Sąmokslo teorijas, grindžiamas plačiai plintančiais „deepfake“ (tikroviškai atrodančiais suklastotais) vaizdo įrašais.

Tai – kognityvinis karas. Europoje savo nuomonę formuojame remdamiesi patikima ir nepriklausoma informacija. Taip mes diskutuojame, ieškome kompromisų ir randame sprendimus – net ir prieštaringais klausimais. Šis atvirumas yra didžiausia mūsų stiprybė. Tačiau oponentai ją paverčia ginklu, siekdami iškraipyti diskusijas ir tiesą.

Todėl mums reikia bendrų gebėjimų numatyti grėsmes, jas aptikti ir į jas reaguoti. Būtent todėl praėjusiais metais paskelbiau apie Demokratinio atsparumo centro įsteigimą. Jis jau sėkmingai veikia bendradarbiaujant su visomis valstybėmis narėmis ir šiais Parlamento rūmais. Labai už tai dėkoju. Mes stiprinsime savo veiklą, telkdami išteklius kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis.

Tačiau neturėtume puoselėti iliuzijų. Grėsmės mūsų demokratijoms kyla ne tik iš išorės. Matome stiprėjančias antidemokratines ir antieuropietiškas jėgas. Ir žinome, kokia tai rizika.

Susirūpinimas Europos vaikais

Gerbiami Parlamento nariai,

Demokratijos esmė – suteikti žmonėms galią rinktis visuomenę, kurioje jie nori gyventi.

Šiandien didelė dalis šios galios atimta iš tėvų. Jaunieji europiečiai prie ekranų dabar praleidžia nuo keturių iki šešių valandų per dieną. Vaikai vis labiau įtraukiami į turinio srautus, sukurtus taip, kad jie nuolat slinktų ekraną žemyn.

Esame liudininkai to, kaip mūsų vaikai yra užvaldomi. Užvaldomas jų dėmesys, susikaupimas ir protas. Tai atima iš vaikų jų vaikystę.

Mūsų vaikams reikia laiko, kad jie galėtų atrasti save. Augti bendraujant su kitais. Susidurti su visomis emocijomis ir pasirinkimais, kuriuos atneša tikrasis gyvenimas. Jiems netgi reikia laiko nuobodžiauti. Nes būtent tada jie turi pasitelkti vaizduotę. Kai turi kalbėtis, tartis, nesutarti, susidaryti nuomonę ar ją pakeisti.

Socialiniai tinklai – blogis, kurį reikia sutramdyti

Tačiau kai vaikas turi išmanųjį telefoną, visa tai iš jo atimama.

Tėvai kasdien ir kasnakt mato to pasekmes: miego trūkumą, nerimą ir net žalojimąsi.

Gerbiami Parlamento nariai,

Subūriau specialią ekspertų grupę. Kalbėjomės su jaunimu. Pasidomėjome Australijos ir kitų pažengusių šalių patirtimi. Dabar atėjo laikas veikti Europai.

Rytoj Komisija pasiūlys ES vaikų apsaugos aktą („EU KIDS ACT“). Taikysime laipsnišką ir diferencijuotą požiūrį. Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo ypatumų, todėl kiekvienam bus nustatytas specialiai pritaikytas apsaugos lygis.

Jokių socialinių tinklų jaunesniems nei 13 metų vaikams. Jokių asmeninių paskyrų jaunesniems nei 15 metų paaugliams.

Tai reiškia, kad nuo 13 iki 15 metų amžiaus bus leidžiamos tik tėvų ar globėjų sukurtos ir prižiūrimos „mini“ paskyros su ribotomis funkcijomis ir vienos valandos per dieną naudojimo laiko apribojimu. O 15–18 metų amžiaus grupėje platformoms bus privaloma užtikrinti saugų dizainą.

Suprantu, kad daugelis didžiųjų technologijų įmonių galią laiko milžiniška ir neįveikiama.

Nesutinku.

Neprivalome taikstytis su priklausomybę skatinančiomis funkcijomis. Neprivalome taikstytis su tuo, kad vaikai įtraukiami į vis ekstremalesnio turinio vartojimą. Neprivalome taikstytis su tuo, kad mergaičių nuotraukos naudojamos dirbtinio intelekto kuriamiems seksualizuotiems vaizdams.

Todėl keičiame įrodinėjimo naštos tvarką.

Platformos turės mums įrodyti, kad jos yra saugios. Mat esmė – ne tai, kaip nepilnamečiai naudojasi socialiniais tinklais, o tai, kada ir kaip leidžiame socialiniams tinklams pasiekti nepilnamečius.

Europa turi galią veikti. Mes patys nustatome taisykles, o ne didžiosios technologijų įmonės.

Tačiau pavojus gresia ne tik nepilnamečiams. Pavyzdžiui, priklausomybę skatinantis dizainas kenkia visiems.

Būtent todėl mums reikia platesnio masto teisės akto – Skaitmeninio sąžiningumo akto (angl. Digital Fairness Act). Jį pasiūlysime rudenį.

Kartu kursime savo ateitį

Kitais metais minėsime istorinę Romos sutarties 70-ąsias metines.

Šiandien galiu pranešti, kad inicijuosime naują Europos kongresą.

Mums reikia šviesiausių protų – iš visos mūsų Sąjungos ir kiekvieno mūsų didžiojo žemyno kampelio. Kartu jie sukurs viziją, galinčią įkvėpti naująją europiečių kartą ir vėl sužadinti vaizduotę. Kad kita karta galėtų kurti savo istoriją.

Niekada neturime pamiršti savo Sąjungos ištakų. Ilgai kariavusios tautos susivienijo kurti bendrą likimą. Likimą, grindžiamą taika ir klestėjimu, demokratija ir laisve.

Jos niekada tiksliai neapibrėžė, kur galiausiai mus nuves šis likimas. Tačiau kiekviena karta kūrė remdamasi pirmtakų padėtais pagrindais. Žingsnis po žingsnio. Plyta po plytos.

Žinoma, išlieka mūsų netobulumai, įvairovė ir skirtumai. Tačiau būtent jie ir daro Europą mūsų Europa. Mūsų bendrais namais.

Todėl, gerbiamieji Parlamento nariai,

Imkimės patys kurti savo ateitį.

Pabaiga.