infa.lt

Foto: Thilo Schmuelgen / Pool / Reuters

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen siu optimizmu ir pasiūlymais kreipėsi į Europos parlamento narius, pristatydama, jos požiūriu, tikrąją ES situaciją, kurioje EK pirmininkė įžiūri daugybę pliusų ir galimybių. Kadangi kalba ilga, pristatysime ją netrumpindami atskiromis dalimis. Pirma dalis – „optimizmas“ ir „vidiniai priešai“. Pradėkime nuo optimizmo:

Optimizmas ir puiki padėtis

Pirmininke Metsola,

Ministre pirmininke Carney,

Gerbiamieji Parlamento nariai,

„Tai buvo geriausi laikai, tai buvo blogiausi laikai.“ Taip Charlesas Dickensas apibūdina Europą Prancūzijos revoliucijos laikais. Tai taip pat taiklus pasaulio, kuriame gyvename, apibūdinimas. Pokyčių tempas – neįtikėtinas. Iššūkiai – išskirtiniai. Tad žvelgdama į šiandienos Europą, manau štai ką: mūsų Sąjungos padėtis yra tvirčiausia per visą jos istoriją. Tačiau kartu ji gali atrodyti ir kaip niekada trapi.

Šie du teiginiai gali pasirodyti nesuderinami. Tačiau jie abu teisingi. Ir jie atspindi šiuos išskirtinius laikus – sudėtingą didelių galimybių ir didelių pavojų epochą, kurioje savo kelią bando rasti visos šalys.

Šiame pasaulyje Europa pasirinko kurti savo kelią. Ir dabar formuojasi stipresnė, nepriklausoma Europa.

Tai Europa, kuri užsitikrina savo gerovę. Europa, kuri išsivaduoja iš žalingos priklausomybės nuo rusiško iškastinio kuro. Kuri tapo didžiausia prekybos galia pasaulyje. Kuri pertvarko savo pramonės politiką, kartu išsaugodama unikalų socialinį modelį.

Tai Europa, kuri geriau nei bet kada anksčiau geba apsiginti. Europa, kuri iš esmės pakeitė požiūrį į mūsų šalių saugumą. Kuri vien per pastaruosius penkerius metus padidino išlaidas gynybai beveik 80 proc.

Tai Europa, kurios šalys palaiko viena kitą. Kaip tai darome remdami Ukrainą, kovojančią už savo ateitį ir mūsų laisvę. Arba kai stojome ginti Grenlandijos, kai jai grėsė pavojus. Arba kai mūsų demokratijas taikiklyje atsiduria dronai, hibridinės atakos ar dezinformacija.

Visa tai įrodo viena: Europa yra čia dėl europiečių. Ir kad šiame šaltame bei trapiame pasaulyje tik Europa gali užtikrinti tikrą europiečių suverenitetą.

Todėl, gerbiamieji Parlamento nariai, tai Europa, kuria galime didžiuotis.

Vidiniai ir išoriniai priešai

Kartu visi žinome, su kokiomis grėsmėmis susiduriame. Senosioms nuostatoms ir ryšiams nutrūkus, dabar susiduriame su atvirai priešišku pasauliu. Mūsų žemyne ​​siautėja teritorinis agresijos karas, kiti konfliktai kilo visai šalia. Pasaulinę konkurenciją formuoja kova dėl pramoninių pajėgumų.

O naratyvų kova siekiama susilpninti pasitikėjimą Europa ir paralyžiuoti mūsų demokratijas. Tačiau žmonių nerimas susijęs ne tik su šiomis didelėmis, pasaulinio masto grėsmėmis. Daugelio krizių padarinius jaučia daugybė Europos šeimų – ypač kalbant apie pragyvenimo ar būsto kainas.

Svaiginantis pokyčių ir technologijų vystymosi tempas daro įtaką mūsų darbui, pragyvenimo šaltiniams ir visuomenei. Tai taip pat turi didžiulę įtaką mūsų demokratijai ir viešosioms diskusijoms.

Tai matome stebėdami kraštutinių pažiūrų stiprėjimą ir gebėjimo įžvelgti niuansus nykimą – net ir bendraujant vieniems su kitais.

Šis pagrįstas nerimas pasitelkiamas kaip ginklas, siekiant mus supriešinti. Kartais tai daroma iš išorės, tačiau pernelyg dažnai – ir iš vidaus. Vis dėlto mūsų kelias aiškus: kurti nepriklausomą ir veiklią Europą. Niekuo negalime leisti nuo šio kelio nukrypti. Mat šiame pasaulyje Europos likimas privalo likti pačių europiečių rankose.

Taigi mūsų pasirinkimas aiškus. Ar norime stiprios ir nepriklausomos Europos, kuri šiame pasaulyje gina savo vertybes? O gal leisime, kad mus stabdytų susiskaldymas ir priklausomybė nuo kitų? Ar norime vienytis aplink europietišką idėją, kad savo likimą galime spręsti patys? O gal leisime autoritarinių režimų statytiniams ir marionetėms griauti mūsų demokratiją?

Nesvarbu, ar tai būtų ultranacionalistai, ar nusiteikusieji prieš Europą, ar Rusijos kišimasis bei dezinformacija – pavadinimai gali skirtis, tačiau tikslas tas pats.

Jie niekina mūsų vertybes ir siekia sugriauti Europos vienybę. Tad ne tik priešinkimės tam – kovokime kartu už savo europietišką idėją.

Sudėtingi iššūkiai

Gerbiami nariai,

Taip, Europos lygmeniu dedame visas pastangas, kad sumažintume biurokratiją. Tačiau dabar, manau, atėjo laikas valstybėms narėms imtis veiksmų. Jei esame rimtai nusiteikę dėl supaprastinimo, mums taip pat reikia pakto prieš perteklinį reglamentavimą.

Gerbiami nariai,

Europa negali likti pramonės milžine, jei jos energijos kainos yra struktūriškai per didelės.

Kai Rusija nutraukė dujų tiekimą, mes priešinomės (kai mes atsisakėme Rusijos dujų tiekimo – mes stengiamės atsisakyti jo galutinai – infa.lt korektūra). Mūsų tiekimas dabar yra labiau diversifikuotas. Ir mes investavome į savo šalyje pagamintą švarią energiją – atsinaujinančius energijos šaltinius ir branduolinę energiją.

Tačiau tada buvo uždarytas Hormūzo sąsiauris. Ir vėl karčiai pajutome savo bendros priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro kainą. Nuo konflikto pradžios importuojamas iškastinis kuras mums kainavo papildomus 90 milijardų eurų, be jokios pridėtinės energijos molekulės.

Taigi, turime padvigubinti savo įperkamą, savo šalyse pagamintą, švarią energiją. Ar tai būtų atsinaujinantys energijos šaltiniai ir branduolinė energija, ar biometanas ir kita. Technologiškai neutrali. Tačiau jie turi suteikti mums nepriklausomybę ir sumažinti energijos kainas.

Norėdami gauti šią nepriklausomybę, turime elektrifikuoti Europą. Mūsų tikslas – iki 2040 m. padvigubinti elektros energijos dalį. Tai leistų Europai sumažinti savo iškastinio kuro importo sąskaitas 260 mlrd. eurų per metus. Tačiau taip pat turime užtikrinti, kad mūsų gaminama elektra būtų prieinama.

Praėjusiais metais įrengėme daugiau nei 80 gigavatų atsinaujinančiosios energijos pajėgumų. Tačiau dar šešis kartus daugiau pajėgumų laukia prijungimo. Štai kodėl mums taip skubiai reikia tinklų paketo.

Turime investuoti greičiau. Paspartinti prijungimą prie tinklo. Plėtoti kaupimą. Trumpai tariant, padarykime Europos ateitį varomą elektra. Tai būtina.

Sekanti dalis bus apie klimato kaitą ir dirbtinį intelektą. Ji bus paskelbta po vidurnakčio: 00:08 val.