infa.lt

Nauji istorikų tyrimai, parengti kompiliuojant Britanijos prekeivių vergais registrą (Register of British Slave Traders), atskleidė tai, kas ilgą laiką buvo nutylėta arba sumenkinta: Anglijos bankas ir visa Britanijos finansų sistema per šimtmečius buvo giliai įsitraukę į milijonų afrikadiečių pavergimą bei transatlantinę prekybą.

Šios skandalingos išvados, kurias viešina laikraštis „The Guardian“, didina spaudimą vyriausybei, o pats centrinis bankas jau anksčiau yra pripažinęs savo praeities nuodėmes ir atsiprašęs.

Anglijos banko finansinės šaknys – prekyboje vergais

Sheffieldo (Šefildo) universiteto daktaras Michaelas Bennettas (Maiklas Benetas), atlikęs išsamius tyrimus apie Anglijos banko istorines sąsajas su vergovės sistema, nustatė, kad net 24 banko direktoriai buvo investuotojai į afrikadiečių vergų prekybą.

• Stebėtojų tarybos ištakos: Keturi iš šių asmenų buvo tarp Londono elito atstovų, kurie 1694 metais tapo pirmaisiais Anglijos banko steigėjais. Likę 20 direktorių ėjo pareigas centrinio banko būstinėje (Threadneedle Street) per ateinantį šimtmetį.
• Paskutiniai pavyzdžiai: Paskutinis iš jų, Christopheris Pulleris (Kristoferis Puleris), buvo ginklų prekeivis, finansavęs 1786 metų kelionę, kurios metu vergai iš Gambijos buvo gabenami į Jamaiką. Jis buvo banko direktoriumi 11 metų iki pat mirties 1789 metais. Be to, devyni iš šių 24 asmenų vėliau tapo ir banko valdytojais.

Tyrimas taip pat parodė, kad mažiausiai 30 banko steigėjų-subskribentų investavo į vergų prekybą. Tarp jų buvo ir tuometiniai šalies monarhai – karalius Vilhelmas III ir karalienė Marija II, kurie turėjo akcijų Karališkojoje Afrikos kompanijoje (Royal African Company – RAC).

• Pasak M. Benneto, iš vergų prekybos gautas turtas tiesiogiai suformavo pradinį Anglijos banko kapitalą.

„Prekeiviai vergais ir jų kapitalas buvo tvirtai įsišakniję Britanijos, ypač Londono, privačiuose bankuose ir finansų korporacijose XVII–XVIII amžiuose. Jie suformavo visos finansų sistemos vystymąsi“, – teigė M. Bennettas.

Anglijos bankas ne tik palaikė šią sistemą, bet ir teikė finansines paslaugas tokioms įmonėms kaip Karališkoji Afrikos kompanija bei Pietų Jūrų kompanija (South Sea Company).

Rekordinis mastas: nuo vagysčių iki plantacijų valdymo

Tipiškas tokio direktoriaus pavyzdys registre – Johnas Rudge’as (Džonas Radžas), Eveshamo parlamento narys, ėmęs pareigas tarp 1699–1740 metų. Jis buvo RAC akcininkas bei Pietų Jūrų kompanijos viceprezidentas.

Šie duomenys papildo University College London (UCL) istorikų archyvo „Britanijos vergovės palikimas“ (Legacies of British Slavery – LBS) medžiagą. Ji parodė, kad 16 buvusių Anglijos banko valdytojų ir 26 direktoriai turėjo finansinių interesų plantacijose bei pačių vergų nuosavybėje iki pat vergovės panaikinimo 1833 metais.

Pats Anglijos bankas ir Iždas (Treasury) tuomet atliko pagrindinį vaidmenį išmokant 20 milijonų svarų sterlingų (kas pagal šiuolaikinius skaičiavimus prilygtų maždaug 23 milijardams svarų) „kompensacijas“ vergvaldžiams pagal įstatymą už prarastą turtą.

• Tuo tarpu patiems žmonėms, kuriems buvo sugriauti gyvenimai nebuvo sumokėta nė cento.

Vėlesni M. Benneto tyrimai parodė, kad Anglijos bankas tiesiogiai valdė 599 vergus dviejose plantacijose. 2022 metais bankas surengė parodą, kurioje viešai įvardijo šių nelaimingųjų vardus.

Vienas ryškiausių istorinių veikėjų – Humphry Morice’as (Hamfris Morisas), ilgametis direktorius ir valdytojas (1727–1729 m.), kuris taip pat buvo parlamento narys. Kaip pažymėjo profesorius Matthew Davidas Mitchellas (Metjus Deividas Mičelas), H. Morice’as buvo didžiausias Londono vergų pirklys, tarp 1704 ir 1732 metų aprūpinęs apie 110 laivų reisų ir išgabeno daugiau nei 30 000 afrikadiečių į Amerikos kolonijas, Jamaiką bei Barbadose.

• Siekdamas finansuoti savo operacijas, jis netgi apgaulės būdu grobstė lėšas iš paties Anglijos banko.

Vyriausybės tyla ir augantis spaudimas

Nors Anglijos bankas oficialiai pripažino šią tamsią istoriją ir atsiprašė, Didžiosios Britanijos Iždas to nepadarė. Tai atitinka nuoseklią vyriausybės poziciją: griežtai priešintis diskusijoms dėl reparacijų ir nepripažinti teisinės valstybės kaltės už šimtmečius trukusį nusikaltimą.

M. Benneto tyrimai dar labiau padidins spaudimą iš Karibų bei Afrikos šalių vyriausybei pakeisti šią poziciją.

Pats Anglijos banko atstovas spaudai teigė, kad institucija išsamiai tyrinėjo savo ryšius su vergovės sistema 2022 metų parodoje ir yra dėkinga daktarui M. Bennettui už bendradarbiavimą.

Šiame kontekste nelieka nepastebèta ir pačios žiniasklaidos pozicija: 2023 metais „The Guardian“ vienintelis savininkas „Scott Trust“ paskelbė tyrimą, atskleidžiantį, kad laikraščio „Manchester Guardian“ įkūrėjas ir jo rėmėjai taip pat pelnėsi iš žmonių išnaudojimo Jamaikoje bei JAV. Reaguodama į tai, „Scott Trust“ inicijavo dešimtmečio trukmės atkuriamojo teisingumo programą „Cotton Capital“.