infa.lt

Seimo kanceliarijos nuotr.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas apie Lietuvos kariuomenės įsigijimus oro gynybos sistemai kurti vis dar kalba būsimuoju laiku ir nutyli, ar socialdemokratai toliau sieks išlaikyti reikšmingai didesnį negu 5% nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą gynybai kitų metų biudžete.

Tai po susitikimo su ministru ketvirtadienį akcentavo Seimo liberalai.

Nuteistos už politinę korupciją „Liberalų sąjūdis“ vadovės ir tuo pačiu partijos Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pastebėjimu, ketvirtadienį liberalai iš R. Kauno neišgirdo, kokią per pastarąjį pusmetį Lietuva padarė pažangą saugodamasi nuo oro pavojų.

„Deja, situacija per pusmetį, po kovo mėnesį nukritusio drono, po oro pavojaus balandį, nepasikeitė – iš ministro tą patį girdėjome dar pavasarį“, – sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Liberalams taip pat kelia rūpestį ministro vengimas įvardyti, kokio dydžio gynybos biudžeto kitais metais sieks dabartinė Vyriausybė.

Robertas Kaunas tik užsiminė, kad finansine prasme biudžetas negali mažėti, tačiau siektino procento nuo BVP taip ir nenurodė.

„Šis dydis yra pamatinis Lietuvos politikos orientyras, kuris iki šiol turėjo didelį praktinį poveikį. Tik įsivardinę tikslą politikai sugebėjo pasiekti, kad asignavimai valstybės gynybai priartėtų prie 5 mlrd. eurų. Panašu, kad šį kartą biudžeto dalybose dėl gynybos finansavimo ambicijų socialdemokratų ministras nenusiteikęs deginti savo posto kaip jo pirmtakė Dovilė Šakalienė“, – nebuvo smagiai nusiteikusi V. Čmilytė-Nielsen.

Savo ruožtu, nuteistos už politinę korupciją „Liberalų sąjūdis“ partijos Seimo frakcijos seniūnės pavaduotoja Edita Rudelienė atkreipė dėmesį, kad Vokietijos brigados priėmimo ir kitus kariuomenės projektus vykdanti Infrastruktūros valdymo agentūra jau penkis mėnesius veikia be nuolatinio vadovo, įstaigoje trūksta specialistų. Anot jos, tai jau dabar trikdo valstybės gynybos stiprinimą, o netrukus išaugus pirkimų apimtims sistemai sukels dar didesnį krūvį.

„Žmonės atleidžiami, procesai stringa, visko trūksta – ir koordinavimo, ir supratimo. Neaišku, kiek pirkimų vykdoma pagal planą arba vėluojama, todėl ar nebus taip, kad metų pabaigoje valstybė skubės vykdyti pirkimus skubotai, tačiau neatsakingai“, – susitikime su ministru kalbėjo E. Rudelienė.

Reaguodamas į pastabą, ministras atskleidė, kad šiuo metu viso Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžeto išleista 40% – pagrindiniai pirkimų pavedimai esą dar laukia metams baigiantis.

Galiausiai liberalai pasigedo krašto apsaugos ministro iniciatyvos atnaujinti politinių partijų susitarimą dėl gynybos ir ūpo paspartinti Nacionalinės saugumo strategijos priėmimą – dokumentui Seimas po pateikimo pritarė dar kovo 17 d.

„Pagal strategiją mes ruošiamės konfliktui (karui – infa.lt past.) su Rusija tik 2035 metais. Tačiau Lietuva jau kurį laiką gyvena strateginio neapibrėžtumo sąlygomis. Todėl saugumo strategijos atidėliojimas niekur neveda – ji jau dabar turėtų būti mūsų kelrodis veikti netvarioje realybėje“, – Seime pabrėžė tos pačios už politinę korupciją nuteistos partijos narys – Simonas Kairys.