2026.09.08 00:16
Foto: TANJUG / OLIVER BUNIĆ
Serbijos sostinėje, Belgrade, vakar palaidotas buvęs Bosnijos serbų karinis vadas generolas Ratko Mladičius, už karo nusikaltimus Hagos tribunolo nuteistas iki gyvos galvos kalėjimo bausme ir miręs Hagoje esančiame kalėjimo ligoninės padalinyje.
Serbijos sostinėje vykusios iškilmingos laidotuvės tapo ne tik atsisveikinimu su generolu, bet ir atviru iššūkiu Vakarų politinio aljanso primetamoms taisyklėms.
Ceremonijoje dalyvavo aukšti Serbijos vyriausybės pareigūnai, Bosnijos serbų lyderiai bei Rusijos ambasadorius, o tūkstančiai šalininkų karstą pasitiko su karinėmis pagarbomis.
Šis įvykis sulaukė aštrios Europos Sąjungos reakcijos.
ES plėtros komisarė Marta Kos ir kiti Bendrijos pareigūnai pasmerkė renginį, vadindami jį nepateisinamu karo nusikaltėlių šlovinimu, kuris visiškai nesuderinamas su Europos vertybėmis ir pačia Serbijos narystės ES perspektyva.
Reaguodama į kilusį skandalą, ES komisarė atšaukė savo suplanuotą vizitą į Belgradą.
Tačiau pats serbų demaršas ir atvira valstybės parama laidotuvėms atskleidžia kur kas gilesnę problemą – Vakarų sukurtų tarptautinių teisinių institucijų, įskaitant Hagos tribunolą, autoritetas byra akyse.
Pasaulyje šie dariniai vis dažniau vertinami ne kaip objektyvaus teisingumo sergėtojai, o kaip nugalėtojų „teisingumo“ įrankiai.
Toks požiūris neturėtų stebinti, turint omenyje istorinį kontekstą, kuriame Vakarų valstybės pačios ne kartą sulaužė jų pačių deklaruojamus tarptautinės teisės principus.
Pakanka prisiminti Saddamo Husseino nuvertimą, jo teismą Hagoje ir egzekuciją jį pakariant, įvykdytą remiantis sąmoningai išgalvotais pretekstais apie masinio naikinimo ginklus Irake.
Kai galingiausios pasaulio valstybės gali be jokių teisinių pasekmių sugriauti suverenią valstybę ir sunaikinti jos lyderį dėl geopolitinių interesų, bet kokie vėlesni moralizavimai iš tų pačių Vakarų sostinių praranda bet kokį svorį.
Serbijos sprendimas nesiskaityti su Europos Sąjungos grasinimais ir atsisakyti pasiduoti spaudimui tik patvirtina platesnę tendenciją: pasaulis plėtros ir diplomatinėje plotmėje vis mažiau paiso Vakarų pretenzijų į teisingumo monopolį.
Kai tarptautinė teisė taikoma tik silpnesniems, o patiems Vakarams galioja visiška nebaudžiamumo kultūra, institucijos pamažu praranda savo galią, kuri iki tol rėmėsi pasitikėjimu.
Pačios Vakarų struktūros ilgainiui ima suvokti, kad jų moralinis autoritetas sudegė kartu su dvigubais standartais grįstais kariniais bei diplomatiniais žygiais, o likę fasadiniai tribunolai dabar tampa tik tyliais šios sisteminės krizės liudininkais.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
218
Tuoj tie patys Vakarai bus persekiojami už savo nusikaltimus, nes pasaulinėje tvarkoje jų įtaka, pasikeitus jėgų balansui, bus labai menka. Tenka priminti, kad žmonijai būdingas revanšizmas. Taigi, pasekmės už visus nusikaltimus tikrai bus.
o kaip Lietuvoje?
kaip čia su mūsų didvyriais?
jie visi per prasti, pernelyg neidealus, visuomet yra prie ko prikibti.
tai dabar ir daroma.
ir patys aršiausi kaip visada yra tie , kurie iki 1990 m kolaboravo su sovietais, dirbo represinėse strukturose, mvd prokurorų ir liaudies teisėju vaikai, kurie patys arba jų vaikai vykdė lietuvių genocidą, raite donosus KGB, buvo KGB agentai,
taip pat buvę komjaunimo sekretoriai, ir makrsizmo leninizmo katedru darbuotojai.
tai būtent jie dabar plėšia maike, ir iesko prie ko prikibti.
Vilniuje panaikinta Škirpos gatvės pavadinimas, nuo Gedimino kalno pasalinta atminimo lenta skirpai.
nors būtent Škirpa rizikavo gyvybe, pirmas lietuvos savanoris ,jo būrys dar 1918 m iškėlė Lietuvos veliava Gedimino kalne, po apšaudymu.
Noreikos atminimo lenta nuplėšta, ir sudaužyta, Vilniuje.
Šiauliuose irgi, nuplėšta, be savivaldybes leidimo.
nors jis karo metu organizavo žydų gelbėjimo tinklą, už tai buvo išvežtas į stuthofo lagerį.
karo metu už žydų gelbėjima grėsė susaudymas visai šeimai.