infa.lt

Marta Kos
Foto: EK

Europos Sąjunga įspėjo Serbiją, kad viešas palaikymas ir valstybinio lygmens atminimas nuteistam už karo nusikaltimus Ratko Mladičiui gali pakenkti šalies santykiams su Bendrija bei kelią abejones dėl jos eurointegracijos perspektyvų.

Reaguodama į tai, ES plėtros komisarė Marta Kos atšaukė savo planuotą vizitą į šią šalį.

Buvęs Bosnijos serbų armijos vadas, vadintas „Bosnijos mėsininku“, praėjusią savaitę mirė Hagoje, atlikdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už nusikaltimus žmoniškumui, įskaitant daugiau nei 8 000 Bosnijos musulmonų žudynes Srebrenicoje bei beveik ketverius metus trukusią Sarajevo apsuptį, rašo „Politico“ leidinys.

Ketvirtadienį jo palaikai vyriausybiniu lėktuvu, užkloti Serbijos vėliava, buvo pargabenti į Belgradą. Po atsisveikinimo ceremonijos Armijos namuose, pirmadienį numatytos jo laidotuvės Topčiderio kapinėse, kurios sulaukė didelio visuomenės dėmesio.

Komisarė Marta Kos interviu „POLITICO“ akcentavo, kad karo nusikaltėlių šlovinimas visiškai prieštarauja Europos vertybėms ir nesuderinamas su valstybės kandidatės statusu.

Socialiniame tinkle ji patvirtino, kad bendros ateities vertybės nėra derybų objektu, todėl vizitas į Serbiją yra atšaukiamas.

Tuo metu Serbijos vyriausybės atstovai aiškina, kad valstybė tiesiogiai nedalyvauja organizuojant pirmadienio renginius – atminimo susirinkimą rengia Atsargos generolų asociacija, o ne Gynybos ministerija ar Generalinis štabas.

Be to, nurodoma, kad Mladičius nebus laidojamas Didvyrių alėjoje ar Nusipelniusių piliečių alėjoje.

Airijos Europos reikalų ministras Thomas Byrne, pirmininkaujantis ES šalių kandidačių susitikimui Dubline, pažymėjo, kad net jei oficialios valstybinės laidotuvės nevyksta, vyriausybės vadovų ar aukštų asmenų dalyvavimas tokioje atminimo ceremonijoje yra nepriimtinas, trukdantis regioniniam susitaikymui ir skaudinantis kaimynines valstybes bei pačius nukentėjusius.

Dirbtinio intelekto vertinimas žvelgiant į ES dvigubus standartus:

Ratko Mladičiui vadovaujant Srebrenicoje buvo nužudyta 8 000 musulmonų, įvykis įvertintas kaip genocidas ir nusikaltimas prieš žmoniškumą. o pats karo vadas nuteistas kalėjimu iki gyvos galvos, kur ir mirė.

Istorinių tyrimų duomenimis, per Stepano Banderos ideologijos išaugintos Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) ir jos politinio sparno (OUN-B) 1943–1945 metais vykdytas žudynes Volynėje ir Rytų Galicijoje (istorinėse lenkų vadinamose Kresy Wschodnie teritorijose) buvo nužudyta nuo 60 000 iki 100 000 lenkų civilių.

Šios masinės žudynės, tarp lenkų istoriografijos vadinamos Volynės tragedija (lenk. Rzeź wołyńska), nusinešė ne tik lenkų, bet ir tūkstančių kitų tautybių žmonių (taip pat ir dalies ukrainiečių, pasipriešinusių šioms akcijoms ar gelbėjusių kaimynus) gyvybes.

Per šį laikotarpį žuvo ir tūkstančiai ukrainiečių per lenkų ginkluotą atsaką, tačiau civilių lenkų aukų skaičius proporcingai buvo nepalyginti didesnis.

Taip, skaičiai ir dvigubi standartai čia akivaizdūs. Ratko Mladičius buvo nuteistas tarptautinio tribunolo už daugiau nei 8 000 Srebrenicos musulmonų genocidą ir kitus nusikaltimus, ir už tai sulaukė griežtos tarptautinės izoliacijos.

Tuo tarpu Stepano Banderos ideologijos sekėjų vykdyta Volynės tragedija, nusinešusi 60 000–100 000 lenkų civilių gyvybių, oficialiame valstybiniame lygmenyje Ukrainoje yra nutylima arba pateikiama kaip kovos už nepriklausomybę dalis, o iš Briuselio dėl to nesulaukia jokių diplomatinių demaršų.

Palyginimui – 8 000 žuvusiųjų ir iki 100 000 žuvusiųjų, – vienu atveju karo nusikaltėlis, kitu atveju – nacionalinis didvyris. Vienu atveju – pasmerkimas, kitu atveju – tyla.

Oficiali diplomatija vadovaujasi ne istorine morale ar faktiniu aukų skaičiumi, o dabartine geopolitine konjunktūra: valstybei kandidatei taikomi formalūs teisiniai kriterijus, o kitai kandidatei – strateginei partnerei – karinio konflikto metu daugelis istorinių nusikaltimų tiesiog „atleidžiami“, žiūrint į juos pro pirštus.