infa.lt

Foto: „TagesSachau“

Po konsultacijų dėl ES biudžeto Vokietija kartu su penkiomis kitomis ES šalimis reikalauja milijardinių karpymų. Anot kanclerio Frydricho Merco (Friedrich Merz), dabartiniai Europos Komisijos planai yra „tiesiog nepakeliami“.

Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas kartu su penkių kitų ES grynųjų mokėtojų vyriausybių vadovais pareikalavo drastiškų būsimos ES finansinės programos sumažinimų, praneša vokiečių „TagesSchau“ leidinys.

Po susitikimo Berlyne kancleris teigė, kad dabartiniai Europos Komisijos pasiūlymai didinti finansavimą iki 60 procentų biudžeto konsolidavimo laikotarpiu yra „tiesiog nepakeliami“.

Pasak F. Merco, pasiūlytą sumą reikia sumažinti „keliais šimtais milijardų eurų“, o šie taupymo veiksmai turi paliesti visas sritis.

Nesame šykštūs, bet ir nenorintys mokėti bet kokios kainos

Uždarame susitikime Berlyne dalyvavo Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen, Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo ir Austrijos kancleris Christianas Stockeris. Nyderlandų ir Švedijos premjerai dalyvavo nuotoliniu būdu.

Pasak Vokietijos kanclerio, šios šešios valstybės kartu finansuoja apie 40 procentų Europos biudžeto. Frydrichas Mercas pabrėžė, kad šios šalys taip pat skiria 70 procentų visos ES šalių dvišalės pagalbos Ukrainai.

„Mes nesame šykštūs, tačiau tokie papildomi mokesčiai, kokius siūlo Komisija, tiesiog neatitinka laikmečio“.

ES biudžetas neturi būti išimtis

Savo bendrame reikalavime grupė reikalauja „realizmo ir reformų“ daugiametei finansinei programai, kuri įsigalios 2028 metų sausio 1 dieną. Biudžeto centre turi stovėti saugumas, suverenumas, migracija ir Europos Sąjungos konkurencingumas.

„Tokiu metu, kai praktiškai visos valstybės narės vykdo skausmingą biudžeto konsolidavimą (išlaidų mažinimą, taupymą, valdymo efektyvinimą), ES biudžetas negali būti išimtis“, – teigiama pareiškime. Finansinė programa privalo augti, „kad atsižvelgtų į mūsų strateginius prioritetus, tačiau tai gali vykti tik saikingai (racionaliai)“.

Jokių naujų skolų, jokių naujų darbuotojų

Savo bendrame pareiškime šešios valstybės taip pat atmetė naują bendrą ES skolinimąsi. Anot jų, tai „nėra sprendimas mūsų biudžeto iššūkiams“ ir negali pakeisti struktūrinių reformų. ES institucijos savo užduotis privalo vykdyti su turimu personalu.

„Su dvidešimtojo amžiaus biudžetu neįveiksim dvidešimt pirmojo amžiaus iššūkių“, – pareiškė F. Merzas. Tikslas yra baigti derybas iki šių metų pabaigos, jei pavyks.

Grupė spalio mėnesį prasidėsiančiose ES konsultacijose nori dalyvauti su bendra pozicija.

Komisija planuoja dviejų trilijonų eurų biudžetą

2028–2034 metams Komisija siūlo dviejų trilijonų eurų biudžetą. Praėjusį kartą jis siekė 1,2 trilijono eurų. Siekiant „lankstumo“, biudžetas bus pertvarkytas: senieji žemės ūkio ir regioninės paramos fondai, kurie iki šiol sudarė daugiau nei du trečdalius viso biudžeto, kartu su keliais mažesniais biudžetais bus sujungti į naujai suformuotą eilutę.

Komisija pajamas nori pagerinti taikydama naujus mokesčius, pavyzdžiui, už elektronikos laužą arba tabako gaminius. Tačiau Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen žada, kad valstybių narių įmokos, apskaičiuojamos pagal ekonominį pajėgumą, išliks stabilios.

Spalio mėnesį vidutinės trukmės finansinė programa bus svarstoma ES viršūnių susitikimo darbotvarkėje, o lapkritį dėl biudžeto gali įvykti papildomas neeilinis viršūnių susitikimas.