infa.lt

Premjeras Mindaugas Sinkevičius ir EVT pirmininkas Antonio Costa | Foto: LRV

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa trečiadienį baigė savo trijų savaičių vizitą Baltijos šalyse, kurio tikslas – įvertinti sostinių prioritetus rengiant būsimą Europos Sąjungos biudžetą ir pasiekti susitarimą iki 2027 metų.

Pastaruoju metu Estija, Latvija ir Lietuva ne kartą susidūrė su oro erdvės pažeidimais, kilusiais dėl karo Ukrainoje. Baltijos šalys remia Europos Komisijos siūlymą numatyti 131 mlrd. eurų gynybai bei kosmosui ir reikalauja, kad naujasis biudžetas užtikrintų realią paramą prie karo ribų atsidūrusiam regionui, rašo „„Euractiv“ leidinys.

„Europos Sąjungos rytinio flango stiprinimas turi būti aiškiai atsispindėjęs naujajame ES biudžete“, – trečiadienį pabrėžė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, pridurdamas, kad ateities biudžete būtina didinti paramą gynybai, kariniam judumui ir strateginės infrastruktūros apsaugai.

Kaimyninė Latvija nurodo, kad iš būsimo ES biudžeto jai reikia apie 7 mlrd. eurų. Šios lėšos padėtų sušvelninti šalies išlaidas gynybai ir ekonominius nuostolius, patirtus Maskvos invazijos Ukrainoje.

„Neturime leisti, kad bet kuri rytinio flango šalis taptų silpnąja grandimi“, – trečiadienį žurnalistams teigė Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergs. Jis priminė, kad Latvija jau dabar investuoja į grynųjų biudžeto donorų, tokių kaip Vokietija, kurioje raginama karpyti bendrą biudžetą, gynybos pramonę.

Dieną prieš tai Estijos ministras pirmininkas Kristen Michal priminė A. Costai, kad prie Rusijos esančios šalys atlieka didesnį darbą saugant išorines ES ir NATO sienas. Nuo 2022 metų regionas pirmauja pagal investicijų į kariuomenę didinimą – visos trys Baltijos šalys viršija NATO tikslą gynybai skirti 3,5 proc. BVP. Lietuva jau dabar išleidžia daugiau kaip 5% BVP karinėms reikmėms.

Sutarimas dėl „nuosavų išteklių“: Briuselio spaudimas ir nauji mokesčiai

A. Costa spaudžia šalių lyderius sutarti dėl naujų vadinamųjų „nuosavų išteklių“ – kas iš esmės reiškia naujus mokesčius, kuriais būtų finansuojamas ateities ES biudžetas.

Nors dauguma sostinių teigia esančios atviros diskusijoms, mokesčių kėlimas išlieka vienu ginčytingiausių derybų elementų, o lyderiai itin skeptiškai vertina pasiūlymus apmokestinti korporacijas, tabaką ar elektronines atliekas.

Regionui, kuris ir taip patiria milžinišką finansinę naštą stiprindamas savo sienas bei gynybą prieš Rusiją, papildomi mokesčiai ir finansiniai įsipareigojimai reiškia ne paramą, o papildomą ekonominį nusilpnimą.

Lietuva trečiadienį pareiškė esanti pasirengusi svarstyti pokyčius dėl ES „nuosavų išteklių“, užsiminusi, kad tai turėtų būti suderinta su garantijomis Rytų flangui.