infa.lt

iliustracija: infa,lt / DI

Ramybės laikotarpis pietryčių Europoje artėja prie pabaigos. Graikija, Turkija ir Izraelis įsitraukia į pavojingą priešpriešą, kurios pasekmių numatyti neįmanoma, teigia diplomatai, žvalgybos pareigūnai ir analitikai.

2023 metų gruodžio 7 dieną Graikija ir Turkija, ilgą laiką nesutarusios dėl jūrų ir teritorinių ribų, pasirašė Atėnų deklaraciją dėl draugiškų santykių. Tai užtikrino beveik trejus metus trukusią santykinę ramybę. Dabar šis etapas baigėsi, nes valstybėse prasideda įtempti politiniai procesai, o regioninė įtampa aštrėja, rašo „Euractiv“ leidinys.

Turkija kaltina Graikiją išnaudojus ramybės periodą stipriems kariniams aljansams su Izraeliu ir Kipru kurti. Ankara tai vertina kaip grėsmę savo nacionaliniam saugumui. Rugpjūčio 26 dieną žiniasklaidai nutekintame Turkijos gynybos ministerijos dokumente tiesiogiai nurodomas pasirengimas „visiems galimiems įvykiams mūsų regione, įskaitant krizes, įtampas ir karą“.

Savo ruožtu Atėnai signalizuoja esantys pasirengę ginti savo teritorines pretenzijas. „Graikijos suverenitetui priklausančios teritorijos yra nustatytos tarptautinės teisės, ir mes esame pasirengę jas ginti bet kuriuo metu“, – antradienį pareiškė Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis.

Šį rudenį Turkija ruošiasi įstatymiškai įtvirtinti savo „Mėlynosios tėvynės“ doktriną, formalizuojant pretenzijas į didesnę dalį Egėjo jūros ir rytinės Viduržemio jūros dalies kontrolę. Kiek anksčiau šį mėnesį Ankara paskelbė apie dviejų jūrų parkų įkūrimą teritorijose, kurios patenka į Graikijos pretenduojamą kontinentinį šelfą.

Graikijos diplomatiniai šaltiniai Atėnuose nesureikšmina atsitiktinio susidūrimo rizikos, tačiau perspėja, kad provokacijos yra tikėtinos. Pasak vieno diplomato, įtampa kils tik tuomet, jei Graikija nuspręs griežtai atsakyti vietoje, ir pridūrė, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas vargu ar sieks didelio incidento iki JAV vidurio kadencijos rinkimų lapkričio mėnesį.

Tarptautinių santykių profesorius Kostas Ifantis vietos žiniasklaidai teigė, kad formuojasi sąlygos grįžti prie senųjų „kontroliuojamos“ įtampos dienų. Buvusi NATO tarptautinio štabo pareigūnė Iro Afentouli pažymėjo, jog Turkija „šiuo metu neturi pagrindo provokuoti krizės, kurios nenori nė vienas iš mūsų sąjungininkų – nei JAV, nei ES“.

Situaciją reikšmingai komplikuoja Izraelio veiksnys ir vis glaudesni Graikijos bei Izraelio gynybos ryšiai. Rugpjūčio pradžioje Izraelis smogė smūgį Abu al Duhuro oro pajėgų bazei šiaurės vakarų Sirijoje, esančiai netoli Turkijos sienos. Šis žingsnis žengtas gavus žvalgybos duomenų, kad ten savo pajėgas planuoja dislokuoti Turkija.

Buvęs Graikijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas Georgijas Kampas (Georgios Kampas) teigia, kad tiesioginė Izraelio ataka prieš Turkiją taptų „košmaro scenarijumi“ Jungtinėms Valstijoms, nes Vašingtonas būtų priverstas ginti NATO narę Turkiją nuo Izraelio.

G. Kampas tai vadina mažai tikėtinu variantu, tačiau neatmeta galimo Izraelio smūgio į Turkijos okupuotą šiaurinį Kiprą, kur kaip pažeidžiamas taikinys identifikuojami ten esantys „Hamas“ nariai.

Pasak G. Kampo, regioninis karinis balansas šiuo metu yra palankesnis Graikijai dėl glaudžių gynybos ryšių su Izraeliu, kurio santykiai su Ankara darosi vis labiau įtempti.

Nepaisant to, jis pabrėžia, kad Graikija privalo prisitaikyti prie vis agresyvesnės Turkijos laikysenos: „Jei norime išlaikyti ją per atstumą, turėsime užimti griežtesnę poziciją.“

Aljansų formavimasis regione spartėja. Graikija neseniai atnaujino savitarpio gynybos sutartį su Prancūzija. Tuo tarpu Turkija kartu su Saudo Arabija ir Pakistanu rugpjūčio 7 dieną pasirašė Mekos bendros gynybos susitarimą, pagal kurį išpuolis prieš vieną signatarę traktuojamas kaip išpuolis prieš visas – faktiškai Artimųjų Rytų „mini NATO“.