infa.lt

Wopke Hoekstra | Foto: Europos Komisija

Po alinančios karščių, sausrų ir gaisrų vasaros Europos Sąjunga atsidūrė kryžkelėje: politikai ir ekonomistai vis garsiau pripažįsta, kad vietoj milžiniškų lėšų metimo į beprasmiškus bandymus „sustabdyti“ klimato pokyčius, vyriausybės privalo nedelsiant investuoti į gynybą bei prisitaikymą, praneša „Politico“ leidinys.

Europos klimato komisaras Wopke Hoekstra, duodamas interviu „POLITICO“, teigė, kad šios vasaros gamtos ekstremalumai turi pagaliau priversti vyriausybes imtis realių veiksmų apsaugant šalis. Sekantys karščio bangų, sausrų ir siaubu virtusių miškų gaisrų padariniai jau padarė milžinišką žalą – kai kurie ekonomistai apskaičiavo, kad šie nuostoliai pilnai nubrauks kuklų 2026 metų ES BVP augimą.

Europos Komisija skaičiuoja, kad su klimatu susijusios nelaimės jau atima 1 procentą bloko BVP, o iki 2050 metų šis rodiklis pakils iki 2,3 procento, pabaigoje pasiekdamas net 7 procentus.

Draudikai perspėja, kad pažeidžičiausiose ES šalyse bendri nuostoliai tarp šių metų ir 2030-ųjų gali pasiekti iki 7 procentų.

Pasak W. Hoekstros, norint sustabdyti išlaidų augimą, Europos vyriausybės privalo pradėti masiškai investuoti į prisitaikymo [prie besikeičiančio klimato] priemones (climate-proofing). Nors Europos šalys ir Briuselis jau pagerino pasirengimą vasaros krizėms – sukurdami specialią beveik 800 ugniagesių komandą, lanksčiai permetamą į karščiausius taškus – komisaras pripažįsta, kad to nepakanka.

Lapkričio mėnesį Komisija pristatys naują visos ES mastu pritaikytą dokumentą – Integruotą Europos klimato atsparumo sistemą. Ji remsis trimis ramsčiais: bendrais scenarijais vyriausybėms, aiškiu atsakomybės pasiskirstymu tarp municipalitetų, regionų ir valstybių bei prisitaikymo planavimo integravimu į kiekvieną infrastruktūros ir teisėkūros sprendimą.

Visgi W. Hoekstra pripažįsta realybę: net jei pasaulis tuoj pat visiškai panaikintų visas CO² emisijas, dar ilgai turėsime sunkiausių vasarų ciklą. „Negalime sau leisti, kad 2027 ar 2028 metų vasara taptų dar vienu „realybės patikrinimu“. Jau turėjome jų pakankamai“, – teigė jis.

Pasak komisaro, išlaidos prisitaikymui šiandien jau nėra jokia prabanga – tai būtinybė, nes neinvestuojant vėliau teks sumokėti gerokai brangiau.

Komisijos duomenimis, ES kasmet turi investuoti apie 70 milijardų eurų į prevencines priemones (potvynių apsaugą, miestų vėsinimą), kol šiuo metu tam skiriama tik apie 29 milijardus. Tuo metu materialinė žala kasmet siekia apie 45 milijardus eurų.

Pasaulio išteklių instituto studija rodo, kad kiekvienas doleris, investuotas į prisitaikymą, per dešimtmetį atsipirks dešimteriopai, o Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad pakrantės apsaugai skirtas milijardas gali išgelbėti nuo 14 milijardų eurų žalos.

Komisaras nepasakė kur Europai reikės imtis tuos pinigus, kurie dabar leidžiami karui ir kovai su klimato kaita.