infa.lt

Grzegorzas Braunas
Foto: EP

Lenkijos prokurorai pateikė kaltinimus dešiniųjų lyderiui ir Europos Parlamento nariui Grzegorzui Braunui dėl nacių nusikaltimų neigimo, savo pasisakyme dujų kameras Aušvice pavadinusiam „suklastotomis“.

G. Braunas vadovauja „Lenkijos karūnos konfederacijos“ partijai, kurios palaikymas, likus šiek tiek daugiau nei metams iki kito Lenkijos nacionalinio rinkimų ciklo, siekia apie 10 procentų. Prokuroras Robertas Janickis nurodė, kad G. Braunui pateikti kaltinimai dėl viešo nacių Vokietijos vykdyto genocido Aušvico-Birkenau stovykloje neigimo, prieštaraujant faktams.

Už šį nusikaltimą gresia bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Grzegorzas Braunas kaltės nepripažino, tačiau pačių pasisakymų neneigė, praneša „Politico“ leidinys.

Europos Parlamento narys buvo iškviestas kaip įtariamasis į Krokuvos Lenkijos tautinės atminties instituto filialą – valstybinę instituciją, turinčią įgaliojimus patraukti atsakomybėn už nacių okupacijos ir komunistų eros nusikaltimus.

Šis teisminis procesas kilo po dviejų jo interviu, duotų 2025 metų liepą. Viename jų jis pareiškė, kad „Aušvicas su savo dujų kameromis, deja, yra suklastotas“, o kitame nurodė, jog pasakojimai apie jų naudojimą yra „propagandinis pasakojimas“, sudarantis pagrindą „kvazireliginiam kultui“.

Aušvico-Birkenau dujų kamerų egzistavimas ir naudojimas yra plačiai dokumentuoti, teigia „Politico“. Konclageryje buvo nužudyta apie milijoną žydų, taip pat apie 100 000 lenkų, romų, tarybinių karo belaisvių, homoseksualių asmenų, Jehovos liudytojų bei nusikaltėlių.

Lenkija siekė panaikinti G. Brauno parlamentinį imunitetą dėl šių pasisakymų, o Europos Parlamentas šį prašymą patvirtino kovą. G. Braunas, pasižymintis ilga antisemitinės retorikos istorija, jau yra teisiamas dėl kitų įtariamų nusižengimų, įskaitant gesintuvo panaudojimą Lenkijos parlamente 2023 metais per Hanukos šventės sutrikdymą, kai jis užgesino žvakes.

G. Braunas iš karto neatsakė į „POLITICO“ prašymą pakomentuoti situaciją.

Šie teisiniai klausimai kilo iškart po to, kai jo vadovaujama politinė partija tampa potencialiai reikšminga jėga prieš 2027 metų spalio mėnesio parlamento rinkimus Lenkijoje.

Pirmadienį, apklausus neapsisprendusius rinkėjus, paskelbta CBOS apklausa rodo, kad G. Brauno partija sulaukia 10,2 procento palaikymo, lyginant su 21,3 procento konservatorių partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS) bei 14,9 procento dešiniųjų „Konfederacijai“ – platesniam junginiui..

Partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis ne kartą atmetė galimybę sudaryti aljansą su G. Brauno partija. Tačiau PiS kandidatas į ministrus pirmininkus Przemysławas Czarnekas nubrėžė siauresnę liniją: jis teigė, kad pats G. Braunas „200 procentų“ nedirbtų PiS vadovaujamoje vyriausybėje, tačiau kategoriškai neatmetė galimybės bendradarbiauti su jo partija koalicijoje.

Šis skirtumas gali būti svarbus po 2027 metų spalio, kuomet Lenkijos susiskaldžiusiam dešiniajam sparnui gali prireikti kiekvieno turimo mandato valdančiajai daugumai suformuoti.