infa.lt

Ugnikalniai, kurie kūrė istoriją: kaip milžiniški išsiveržimai keitė klimatą ir visuomenes

INFA.LT
2026.08.25 00:16

Ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje | REUTERS

Milžiniški ugnikalnių išsiveržimai per amžius ne kartą iš esmės keitė Žemės klimatą ir griovė ar pertvarkė viso pasaulio visuomenes. Mokslininkams vis geriau suprantant šiuos ryšius, praeities katastrofoms atskleidžiant, kaip gamtiniai smūgiai prisidėjo prie bado, epidemijų ir valstybių žlugimo, praneša „ARS Technica“ leidinys,

Krakatau: pirmoji globali naujiena

Pirmoji telegrama Singapūrą pasiekė pirmadienį iš Batavijos miesto Nyderlandų Rytų Indijoje (dabar Džakarta, Indonezija). Joje buvo pranešama apie galingus sprogimus iš Krakatau salos ugnikalnio, krentančius akmenis ir nušluotą kaimą. Iki antradienio vidurdienio katastrofos mastas tapo aiškus: ten, kur kažkada stovėjo Krakatau kalnas, dabar ošė jūra.

1883 metų rugpjūčio 27-osios rytą įvykęs išsiveržimas nušlavė dvi salas sąsiauryje tarp Javos ir Sumatros bei didžiąją dalį trečiosios. Per cunamius ir sprogimą žuvo daugiau nei 36 000 žmonių.

Viktorijos epochos telekomunikacijų dėka tai buvo pirmas kartas istorijoje, kai pasaulis galėjo realiu laiku dokumentuoti katastrofos padarinius. Tai padėjo pamatus moderniajam vulkanologijos mokslui.

Svarbiausias klimatą veikiantis komponentas buvo išsiveržimo metu į atmosferą išmestas siera, iš kurios susidarė Saulės šviesą atspindinčios dalelės – aerozoliai.

Per ateinančius mėnesius ir metus vidutinė vasaros temperatūra nežemumų regionuose Šiaurės pusrutulyje nukrito 0,6 laipsnio Celsijaus (1,1 laipsnio Farenheito).

Atmosferos dalelės taip pat sukėlė labai spalvotus Saulėlydžius, kuriuos įamžino dailininkai – manoma, kad jie įtakojo ir Edvardo Munko paveikslo „Šauksmas“ foną.

Praeities paslaptys ledo sluoksniuose

Mokslininkai praeities išsiveržimų pėdsakus aptinka gręždami poliarinius ledynus Grenlandijoje ir Antarktidoje, kurie fiksuoja metinius atmosferos pokyčius.

Pavyzdžiui, 536 metais metraštininkai Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje rašė apie keistą orą, 18 mėnesių gaubusį Saulę rūką, kritusią temperatūrą ir vėliau kilusią globalią maro epidemiją.

Nors ledo kernai patvirtina didžiulį sieros kiekį 536 metais, pats ugnikalnis išlieka paslaptimi, nes to meto rašytinių šaltinių iš tos vietovės nėra.

Geresni įrodymai siekia 1257 metus, kuomet Indonezijoje išsiveržė Samalas ugnikalnis – tai didžiausias pastarųjų kelių tūkstančių metų išsiveržimas pagal išmestą sieros kiekį.

Medžių rievių tyrimai parodė didžiulį atvėsimą Šiaurės Amerikoje ir Eurazijoje 1257–1259 metais, lėmusį prastus derlius ir badą. Tyrinėtojai spėja, kad tai galėjo prisidėti prie Mongolijos imperijos žlugimo, kai jos paskutinis valdovas žuvo 1259 metais Kinijoje kilusioje epidemijoje.

Dar viena didelė mįslė – 1345 metų išsiveržimas, kurio tiksli vieta neaiški, tačiau ledo kernai ir medžių rievių duomenys rodo neįprastai šaltas ir drėgnas vasaras pietų Europoje 1345–1347 metais.

Dėl prasto derliaus europeiečiai importavo grūdus iš rytų, o kartu atgabentos žiurkės su bakterija Yersinia pestis sukėlė Juodosios mirties pandemiją, nusinešusią milijonus gyvybių.

Laki ir Tambora: istorinės pamokos

1783 metais aštuonis mėnesius lavą liejęs Laki ugnikalnis Islandijoje nužudė mažiausiai penktadalį salos gyventojų ir sunaikino visus derlius. Tokia pat katastrofa ištiko 1815 metais Indonezijoje išsiveržus Tamboros ugnikalniui, sukėlusiam 1816-ųjų „metus be vasaros“.

Tuometinėje Šveicarijoje dėl blogo oro išplitęs badas paskatino rašytoją Mary Shelley sukurti romaną „Frankenšteinas“, o dešimtys tūkstančių europiečių emigravo į Šiaurės Ameriką.

Istorinė vulkanologija rodo, kad visuomenės jautrumas staigiems klimato šuoliams išlieka itin didelis. Šios praeities pamokos padeda suprasti, kaip žmonija gali reaguoti į dabartinius globalius klimato pokyčius, nes dideli ugnikalnių išsiveržimai vėsina planetą, tačiau sukelia panašaus masto sisteminius sukrėtimus.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 103

Žymos:

Komentarų: 0

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    „Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

„Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

komentarai 4 Skaityti visą įrašą

Kai tik himnas prieina prie "ir šviesa" taip noris pridėti "ir tamsa" mus telydi. Apie...

Tarp programos punktų – referendumo inicijavimo slenksčio mažinimas nuo 300 tūkst. iki 150 tūkst. parašų...

musu DARBO valandos! Apmokestintos ir visos ismokos,iskaitant ligos,pensijos,pasalpos,atostoginiai ir kt. Neretai net ne po karta!...

Partijų tikrai per daug yra, daugiau tikrai nereikia, reikia jungtis joms į vieną su panašiomis...

Dievas - ne ubagu tarnas! Ir uz juos jungo nei nes,nei nusikratys juo. Teks patiems,kai...

Pasaulyje yra tik ponai ir ubagai. Kas kuria partijas? Ogi tikrai ne pastarieji. Todel,visos partijos...

Vėl bus ta pati dainelė,kuri prie nieko neveda....