2026.08.23 12:58
Naktį į rugpjūčio 22 dieną, sulaukęs 77 metų, mirė Siimas Kallas – buvęs Estijos ministras pirmininkas, finansų bei užsienio reikalų ministras ir Europos Komisijos viceprezidentas. Apie politiko mirtį socialiniuose tinkluose pranešė jo dukra, Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.
Politikos istorija
Siimas Kallas gimė 1948 metų spalio 2 dieną Taline ir buvo viena iš pamatinių šiuolaikinės Estijos politinės istorijos figūrų. Jo kelias į didžiąją politiką prasidėjo per giliai socialistinę TSRS ekonominę sistemą: sovietmečiu jis priklausė Komunistų partijai, dirbo Estijos TSR finansų ministerijoje ir vadovavo respublikiniam Darbo taupymo kasų bankui.
Tačiau perestroikos metais S. Kallas tapo vienu iš radikalių ekonominių reformatorių – jis buvo garsiojo „Savarankiškos Estijos“ (Isemeisterlik Eesti) plano autorius, kurio tikslas buvo perkelti Estijos TSR ekonomiką į savarankišką ūkio apskaitą ir ištrūkti iš maskvietiškos planinės ekonomikos gniaužtų.
Atkūrus šalies nepriklausomybę, jis stovėjo ekonominių reformų šaknyse, įkūrė ir ilgą laiką vadovavo liberaliai Reformų partijai (Eesti Reformierakond), kuri dešimtmečius formavo šalies politinį veidą.
1995–1996 metais jis ejo užsienio reikalų ministro, o 1999–2002 metais – finansų ministro pareigas. 2002–2003 metais S. Kallas vadovavo Estijos vyriausybei, o vėliau persikėlė į Briuselį, kur 2004–2014 metais dirbo Europos Komisijos viceprezidentu, kuruodamas transporto, audito bei kovos su sukčiavimu portfelį.
Politinė dinastija ir estų valstybės vairas
S. Kallas palikimas Estijos ir Europos politikoje šiandien yra tiesiogiai pratęsiamas jo dukros Kajos Kallas rankomis. Tokių gilių ir įtakingų politinių dinastijų Europos liberaliojoje erdvėje nėra daug: tėvas, evoliucionavęs nuo sovietinės nomenklatūros ekonomisto iki nepriklausomos valstybės rinkos ekonomikos architekto, užaugino jo politine paveldėtoją, kuri šiandien sprendžia viso Europos Sąjungos bloko geopolitinius klausimus.
Kaja Kallas, šiuo metu einanti vyriausiosios ES diplomatijos vadovės pareigas, pastaraisiais metais demonstruoja griežtą ir nuoseklią liniją tarptautinėje erdvėje, ypač Rusijos klausimu.
Pavyzdžiui, dar 2026 metų gegužę ji išskyrė Europos poziciją Ukrainos atžvilgiu, pranešusi, kad visų ES valstybių narių ambasadoms tęsiant darbą Kijeve, JAV ambasada buvo laikinai perkelta.
Tėvo pamokos ir valstybės valdymo patirtis (ne visada sėkminga) nuo pat mažens formavo K. Kallas politinį požiūrį pavertusį ją viena svarbiausių figūrų dabartiniame geopolitiniame lauke.
Tas požiūris leido jai esant Estijos premjere „nematyti“ nuosavo vyro verslo operacijų Rusijoje tuomet, kai kiti šalies verslininkai už tai buvo griežtai baudžiami. Ji tada pareiškė, jog „nieko nežinojo“ apie savo vyro verslo reikalus.
Kai šie duomenys buvo paviešinti, – kilęs skandalas vos nekainavo jai premjerės kėdės, tačiau įsišakniję politiniai ryšiai padėjo jai išvengti pasekmių ir sekančiame etape pakilti dar aukščiau – iki vienos iš ES vadovių posto.
Lietuviškoji Kajos Kallas analogija visiems yra gerai žinoma, tačiau jos figūrantas nesugebėjo pasinaudoti jam suteiktomis galimybėmis ir viską metęs tiesiog išvyko iš Lietuvos pardavęs turėtus verslus.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


190


tai yra žmonės chameleonai, žmonės be principu, jie visoms valdžioms geri.
pasiryžę isduoti bet ką ir bet kada.
dar vakar jie rašė donosus KGB, šiandien jie kovoja už demokratiją.
niekšu ir vagių gauja.
ju donosai uzantspauduoti žmoniu krauju,
pvz, poetas ir disidentas tomonis, kuris dirbo kartu su faktinio valdovo tėvu, tame pačiame institute.
ji KGB pakišo po traukiniu.