infa.lt

ES kosmoso ir gynybos komisaras Andrius Kubilius įspėja, kad Europa privalo gebėti itin greitai dislokuoti apie 100 000 karių, siekiant atgrasyti potencialų Rusijos puolimą.

Šis reikalavimas tampa dar aktualesnis žvalgybos vertinimams prognozuojant, kad jau 2030 metais Rusija bus pasiruošusi ir linkusi išbandyti NATO atsparumą, praneša „Euronews“ leidinys.

Pasak A. Kubiliaus, ką jis kalbėjo Vilniuje, siekiant atremti 100 000 karių telkimą prie ES ir NATO sienų, Europa turi gebėti lygiai tiek pat karių ir technikos perdislokuoti „greitai“.

Tačiau ekspertai vienbalsiai sutaria: nepaisant milijardinių ES investicijų į ginklavimąsi, Europos ginkluotosios pajėgos susiduria su „kritinėmis“ karių pritraukimo ir išlaikymo problemomis.

„Galų gale mums reikia pakankamai žmonių, kad galėtume pasinaudoti šiomis investicijomis (į ginkluotę)“, – sakė Europos karinių asociacijų ir profesinių sąjungų organizacijos (EUROMIL) prezidentas Emmanuelis Jacobas.

E. Jacobas pridūrė, kad problema nėra nauja, tačiau, jo teigimu, pasikeitė jos aktualumas.

Šiai beprecedenčiai karinei plėtrai palaikyti reikalingų žmogiškųjų išteklių mastą vasario mėnesį taip pat apibūdino Europos Komisijos narys, atsakingas už kosmosą ir gynybą, Andrius Kubilius.

„Problemiška“ ir „kritinė“ situacija

Europos organizacijos karių asociacijoms ir profesinėms sąjungoms (EUROMIL) atlikus 11 asociacijų apklausą, dauguma atsakymų situaciją apibūdino kaip itin sudėtingą.

Pagrindiniai barjerai, neleidžiantys užpildyti kariuomenės gretų:

• Konkurencija: privatus sektorius vilioja specialistus geresnėmis sąlygomis.
• Motyvacija: pagrindinėmis pasitraukimo iš tarnybos priežastimis įvardijami maži atlyginimai ir prasta darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra.
• Struktūrinės spragos: kariuomenėse dažnai trūksta organizacinių reformų, ypač kalbant apie IT ar logistikos specialistų pritraukimą iš privataus sektoriaus.

Socialinės sutarties krizė

Ekspertai pabrėžia, kad problemos sprendimas reikalauja ne tik pinigų, bet ir kultūrinio lūžio. „Jei visuomenėje į tarnybą ginkluotosiose pajėgose žiūrima abejingai, tik nedaugelis norės ten likti, o dar mažiau – prisijungti“, – teigia gynybos ekspertas Chris Kremidas-Courtney.

Panašios nuotaikos vyrauja ir NATO Parlamentinės Asamblėjos viduje – lapkritį laukiama ataskaitos, kuri išanalizuos struktūrinius ir visuomeninius iššūkius.

NATO pareigūnai yra įspėję, kad dabartiniai pajėgų modeliai yra „nepakankami“ didelio intensyvumo karui, todėl, be savanorių pritraukimo, gali tekti svarstyti ir kitas priemones, pavyzdžiui, selektyvų rekrūtų šaukimą.

Galiausiai, Europos saugumo ateitis priklausys nuo to, ar šalys sugebės iš naujo „perrašyti“ socialinę sutartį dėl nacionalinės gynybos, kad užtikrintų būtiną karių skaičių būsimiems iššūkiams.

Sociologai teigia, kad socialinės sutarties „perrašymo“ atlikti gali ir nepavykti, neperrašius kitų šios sutarties punktų.