infa.lt

„Politico“ analizė: JAV 40 trilijonų dolerių skolos našta kerta Europai – skolinimosi kaina auga

INFA.LT
2026.08.21 08:36

Jungtinių Valstijų valstybės skola viršijo 40 trilijonų dolerių, ir ši milžiniška finansinė našta sparčiai tampa viso pasaulio galvos skausmu.

Paskolų krizė Vašingtone tiesiogiai persimeta į Europos finansų rinkas, kurioms tenka konkuruoti su JAV dėl pasaulinio santaupų baseino, o šią konkurenciją dar labiau aštrina šimtus milijardų dolerių į dirbtinio intelekto plėtrą investuojantys JAV technologijų milžinai, rašoma „Politico“ leidinio analizėje.

Rekordinės palūkanos ir spaudimas Vokietijai bei Prancūzijai

JAV biudžeto deficito baimės ir infliacijos grėsmė nusmukdė 30 metų JAV iždo obligacijų vertę iki žemiausio lygio per pastaruosius 19 metų. Dėl to Vokietijos dešimties metų skolinimosi kaina, diktuojanti toną visai Europos zonai, šią savaitę pasiekė aukščiausią tašką nuo 2011 metų.

Tokia padėtis reiškia, kad rudenį grįžusios į darbą Europos vyriausybės bus priverstos rinktis – daryti papildomą spaudimą mokesčių didinimu arba karpyti išlaidas, ir tai vyksta tuo metu, kai valstybės numačiusios didinti gynybos finansavimą.

Tokiose šalyse kaip Prancūzija, Ispanija ar Italija tai gali tapti sprogstamuoju užtaisu prieš ateinančių metų rinkimus. Pavyzdžiui, Prancūzijos dešiniųjų lyderė Marine Le Pen jau išnaudojo situaciją, vadindama palūkanų augimą neišvengiama sąskaita už dešimtmetį trukusį „makronizmą“.

Refinansavimo rizika ir Prancūzijos bėdos

Nors didžioji dalis Europos šalių per pastaruosius dvidešimt metų – padidėjus pandemijos ar finansų krizės išlaidoms bei augant sveikatos apsaugos ir pensijų įsipareigojimams – smarkiai prasiskolino, Prancūzija išsiskiria ypatingu pažeidimu.

Investuotojų pasitikėjimą praradęs Paryžius šiandien už obligacijas moka daugiau nei Italija, o šalies oficialioji statistika rodo, kad palūkanų išlaidos už skolas per šį dešimtmetį išaugs daugiau nei keturis kartus – nuo 30 milijardų eurų 2020 metais iki 124 milijardų eurų 2030-aisiais.

Kitos šalys situaciją valdo kiek lengviau. Italijai naujų obligacijų išleidimas nebekainuoja žymiai daugiau nei anksčiau, o Ispanija, nepaisant politinių įtampų, sparčiais demografiniais tempais didina BVP, todėl jos skola turėtų nukristi žemiau 100 procentų BVP ribos.

Ar gresia nauja krizė?

Ekonomistų vertinimu, Europa kol kas yra toli nuo naujos suverenių skolų krizės, nes bendras euro zonos biudžeto deficitas yra perpus mažesnis nei JAV, o Europos Centrinis Bankas (ECB) ir ES institucijos užtaisė didžiąją dalį spragų, atsivėrusių 2010-ųjų krizės metu.

Dėl Irano ir Ukrainos karų sukeltų energijos išteklių kainų šuolių ECB jau pakėlė palūkanų normas, o analitikai prognozuoja dar kelis kilstelėjimus iki metų pabaigos.

Anot buvusio Tarptautinio valiutos fondo vyriausiojo ekonomisto Olivier Blanchard, nors bendroji sistema išlieka tvirtesnė, Europa tikriausiai jau įžengė į „pavojingą zoną“, kurioje krizės tikimybė priklauso nuo kaprizingų investuotojų nuotaikų.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 137

Žymos:

Komentarų: 1

  1. Aistis    -  2026-08-21, 12:37

    „krizės tikimybė priklauso nuo kaprizingų investuotojų nuotaikų.”

    Oho kokia rimta analizės išvada užbaigiamas straipsnis.
    Krizė niekaip nesusijusi su valdžios netinkamu darbu (kaip kad besaikiu skolinimusi, ekonomikos žlugdymu, teismų sistemos neveikimu ir tt), bet priklauso nuo nuotaikų… investuotojų kurie nemoka skaičiuoti kas jiems apsimoka ir tinkamai įvertinti riziką.

    Ačiū už puikų propagandinį straipsnį.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    „Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

„Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

komentarai 4 Skaityti visą įrašą

Kai tik himnas prieina prie "ir šviesa" taip noris pridėti "ir tamsa" mus telydi. Apie...

Tarp programos punktų – referendumo inicijavimo slenksčio mažinimas nuo 300 tūkst. iki 150 tūkst. parašų...

musu DARBO valandos! Apmokestintos ir visos ismokos,iskaitant ligos,pensijos,pasalpos,atostoginiai ir kt. Neretai net ne po karta!...

Partijų tikrai per daug yra, daugiau tikrai nereikia, reikia jungtis joms į vieną su panašiomis...

Dievas - ne ubagu tarnas! Ir uz juos jungo nei nes,nei nusikratys juo. Teks patiems,kai...

Pasaulyje yra tik ponai ir ubagai. Kas kuria partijas? Ogi tikrai ne pastarieji. Todel,visos partijos...

Vėl bus ta pati dainelė,kuri prie nieko neveda....