infa.lt

Dienos šviesą pasiekusi statistika atskleidė, kad nuo Giorgios Meloni vyriausybės darbo pradžios didžioji dalis nelegalių migrantų, kuriuos į Italijos uostus atgabeno nevyriausybinių organizacijų (NVO) laivai, buvo susiję su Vokietijos struktūromis, praneša „The European Conservative“ leidinys.

Nuo 2022 metų spalio mėnesio į Italiją per NVO operacijas atvyko 42 338 asmenys, iš kurių 22 513 (šiek tiek daugiau nei 53%) buvo perkelti Vokietijos organizacijų laivais.

Įskaitant ir kitų šalių organizacijas, valdančias Vokietijos vėliava plaukiojančius laivus, šis skaičius išauga iki maždaug 27 000.

Migracijos srautų mastas ir finansavimo klausimai

Italijos krantus jūra pasiekė:

• 2023 metais: 157 651 žmogus
• 2024 metais: 66 617 žmonių
• 2025 metais: 66 316 žmonių

Nors tokių organizacijų (tarp kurių minima Sea-Watch, Sea-Eye, SOS Humanity ir Mission Lifeline) laivai 2023 metais sudarė tik apie 8% visų atvykusiųjų, jų vaidmuo tapo aštriu politiniu ginču tarp Romos ir Berlyno.

Papildomą įtampą prieš kelis metus palaikė ir Vokietijos valstybinis finansavimas: Bundestagas tarp 2023 ir 2026 metų kasmet skirdavo po 2 mln. eurų civiliniam jūros gelbėjimui, ir tik 2025 metų pirmąjį ketvirtį buvo išdalyta apie 900 000 eurų.

Frydricho Merco (Friedrich Merz) vyriausybė šį finansavimą nutraukė 2025 metais, tačiau šis faktas tapo viena iš priežasčių, kodėl Roma kaltina Berlyną netiesiogiai prisidėjus prie migracijos problemos augimo.

Dublino reglamento aklavietė ir naujasis Migracijos paktas

Dabartinis ginčas išryškėjo šalių derybose dėl prieglobsčio prašytojų perkėlimo pagal Dublino reglamentą:

• Vokietija reikalauja atnaujinti migrantų, kurie pirmiausia kirto Italijos teritoriją, grąžinimą atgal į Romą.
• Italija blokuoja didžiąją dalį šių sugrąžinimų ir teigia, kad Berlynas privalo atsižvelgti į tuos asmenis, kuriuos į Italijos uostus atplukdė Vokietijos NVO laivai.

Situacija dar labiau susipynė įsigaliojus naujam Europos migracijos ir prieglobsčio paktui, kurio solidarumo mechanizmas 2026 metams numato 21 000 perkeliamų asmenų kvotą arba 420 mln. eurų finansinį indėlį.

Šis perkėlimas reiškia prieglobsčio prašytojų perkėlimą iš fronto valstybių (kurios patiria didžiausią migracijos spaudimą, pavyzdžiui, Italijos, Graikijos, Ispanijos ar Kipro) į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, kurios privalo prisidėti prie naštos pasidalijimo.

Pagal Naująjį Europos migracijos ir prieglobsčio paktą (veikiantį per solidarumo mechanizmą), ES šalys narės, kurios tiesiogiai nesusiduria su didžiausiu migrantų antplūdžiu, turi pasirinkti:

• Fiziškai perkelti (priimti pas save) tam tikrą dalį prieglobsčio prašytojų (bendras ES metinis orientyras siekia 21 000 asmenų).
• Mokėti finansinę kompensaciją už kiekvieną nepriimtą asmenį (minėtieji 420 mln. eurų bendram fondui arba maždaug 20 000 eurų už kiekvieną neperkeltą migrantą).
• Teikti alternatyvią operatyvinę paramą.

Tuo tarpu Vengrija visiškai atsisakė dalyvauti šiame mechanizme.