2026.08.17 00:08
SpaceX
Prieš dešimtmetį „SpaceX“ pradėjo reguliariai grąžinti pirmąsias „Falcon 9“ raketos pakopas, tačiau tik per pastaruosius penkerius metus įmonė pradėjo šią raketą leisti dešimtis ir šimtus kartų per metus. Dėl to „SpaceX“ labai greitai tapo atsakinga už daugiau nei tris ketvirtadalius visos į orbitą iškeltos krovinių masės, rašo „ARS Technica“ leidinys.
Didžiąją dalį šio skaičiaus sudaro pačios bendrovės „Starlink“ palydovai, tačiau dėl kaštų ir alternatyvų trūkumo „SpaceX“ ėmėsi kelti naudingus krovinius ir visoms kitoms bendrovėms, įskaitant tiesiogines konkurentes, tokias kaip „Amazon“, „Northrop Grumman“, „AST Space Mobile“, „OneWeb“ ir kt.
Nauji tyrimai pradeda kiekybiškai įvertinti, kaip „Falcon 9“ raketos atsiradimas, daugkartinis pakopų panaudojimas ir didelis skrydžių dažnis iš pagrindų apvertė pasaulinę kosminių raketų paleidimų rinką.
Kaupiamasis krovinys į orbitą
Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje dirbantys viešosios politikos tyrėjai žurnale „Economics Letters“ paskelbė naują tyrimą, kuriame išanalizuoti daugiau nei 6 700 paleidimų duomenys nuo 1960 iki 2025 metų, parodantys ryškius „Falcon 9“ įtakos pokyčius.
Viena iš įspūdingiausių išvadų susijusi su kaupiamuoju kroviniu į orbitą pagal valstybes.
Nuo 1990-ųjų iki 2000-ųjų pradžios Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga laikėsi gana apylygiai. Vėliau, po „Space Shuttle Columbia“ avarijos 2003 metais, Rusija pradėjo veržtis į priekį. Ši tendencija lėtai apsisuko 2010-ųjų viduryje, o vėliau, sparčiai didėjant „Falcon 9“ skrydžių skaičiui 2020-ųjų pradžioje, Jungtinės Valstijos išsiveržė į priekį.
Vos per keletą metų JAV dabar daugiau nei dvigubai viršija visus Rusijos krovinius, iškeltus į orbitą nuo 1990 metų.
Kaip rašo tyrimo autoriai, tarp 1995 ir 2012 metų JAV dalis pasauliniame krovinių rinkos segmente nukrito nuo beveik 50 procentų iki mažiau nei 20 procentų, atsilikdama nuo Rusijos ir tik keliais procentiniais punktais viršydama Kiniją bei Europą. Nuo pat to laiko rodiklis sparčiai kilo ir 2024 metais pasiekė viršūnę – daugiau nei 82 procentus.
Raketų paleidimo kaštų skirtumai
Elono Musko „SpaceX“ taip pat pasiekė didelę pažangą valdydama išlaidas, lyginant su kitomis valstybėmis. Prieš dešimtmetį Jungtinės Valstijos ir Europa turėjo panašius paleidimo kaštus. Šiandien, remiantis viešai prieinamais duomenimis, paleidimo kaštai Europoje yra tris kartus didesni nei analogiški kroviniai Jungtinėse Valstijose.
Tyrėjai apskaičiavo, kad vidutinė kilogramo krovinio iškėlimo į orbitą kaina JAV dabar siekia 3 225 JAV dolerius (apie 2 890 eurų), palyginus su didesnėmis išlaidomis kitur: Japonijoje – 5 287 JAV doleriai (apie 4 735 eurai), Kinijoje – 5 809 JAV doleriai (apie 5 204 eurai), Rusijoje – 6 682 JAV doleriai (apie 5 985 eurai), o Europoje – 9 897 JAV doleriai (apie 8 863 eurai). Indijoje ši suma dar didesnė – beveik 15 000 JAV dolerių (apie 13 430 eurų) už kilogramą.
Pasak autorių, labai didelis Indijos rodiklis gali stebinti, nes jis visiškai prieštarauja pasakojimams apie šios šalies taupią kosminę programą. Visgi tai yra pasekmė orientuojantis į mažus raketų dydžius, o tai reiškia, kad nors fiksuotos išlaidos pagal tarptautinius standartus yra nedidelės, jos amortizuojasi per ribotą krovinio masę.
Pagrindiniai veiksniai, leidžiantys sumažinti išlaidas, yra didesnės raketos, padidėjęs skrydžių dažnis ir paleidimo įrenginių pakartotinis naudojimas.
„Prastai didinamo masto vidaus technologija“
Kalbant apie tai, ką kitos šalys turėtų daryti šioje situacijoje, tyrėjai tvirtina, kad Europos ir kitų šalių vyriausybės, nusprendusios kliautis vien savo vidaus raketomis, susidurs su išlaidų augimu, o tai gali sulėtinti jų pastangas plėsti kosmines operacijas, tokias kaip palydovų paleidimai. Tai politikos formuotojams prognozuoja sudėtingų sprendimų situaciją.
Autoriai pažymi: „Žvelgiant konkrečiai į Europą, šiuo metu žemynas yra įstrigęs tarp kūjo ir priekalo – tenka rinktis tarp nuolatinio priklausomumo nuo mažesnių kaštų amerikietiškose pakartotinio naudojimo technologijose ir brangios, sudėtingai keičiamo masto vidaus technologijos, siekiant išplėsti savo strateginį buvimą kosmose.“
Galiausiai, norėdamos išlikti konkurencingomis, kosminės valstybės turės sukurti geresnius ir modernesnius paleidimo pajėgumus. Jungtinės Valstijos yra neginčijama daugkartinio naudojimo raketų lyderė, ir praktiškai visos naujos kuriamos komercinės raketos apima kažkokį pakartotinio naudojimo aspektą.
Kinijos įmonės taip pat panašiai spaudžia pirmyn su šia technologija. Tuo tarpu Europos pastangos išlieka lėtos ir sunkios. Pavyzdžiui, Europos kosmoso agentūros (ESA) programa, skirta pademonstruoti nedidelius suborbitinius šuolius vadinamuoju „Themis“ aparatu, iš pradžių turėjo atlikti žemojo skrydžio bandymus iki 2022 metų, tačiau iki šiol aparatas dar net nepakilo nuo žemės.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
85
