infa.lt

Profesorius tapo savo paties ilgaamžiškumo tyrimo objektu: biologinis amžius per 2 metus atjaunėjo15 metų

INFA.LT
2026.08.16 00:12
Profesorius Dean Ho

Profesorius Dean Ho prieš ir po DELTA (2021 m. ir 2024 m.). Nuotrauka: profesorius Dean Ho

Singapūro profesorius vykdydamas tyrimą, kuriame, neskaitant jo komandos, kaip tiriamasis buvo jis pats – sugebėjo per 2 metus atjauninti organizmą 15 metų.  Iš esmės pagerėjo visos organizmo funkcijos, o taip pat atsistatymo po streso galimybės.

Tradiciniai sveikatos patikrinimai kartą per metus teikia tik ribotą dabartinės būklės momentinę nuotrauką. Naujas Nacionalinio Singapūro universiteto Medicinos mokyklos (NUS Medicine) Yong Loo Lin mokyklos tyrimas kerta iš pagrindų per mūsų supratimą apie sveikatą ir ilgaamžiškumą – tyrėjai siekia išsiaiškinti, kas vyksta tarp tokių patikrinimų, daugiausia dėmesio skirdami organizmo funkcijoms, o ne statiškiems rodikliams ir stebėdami fiziologijos pokyčius realiuoju laiku.

Tyrimui vadovavo NUS Medicine Skaitmeninės medicinos instituto (WisDM) direktorius profesorius Dīnas Ho (Dean Ho). Tyrimas pasižymėjo neįprastu ir itin personalizuotu požiūriu: D. Ho tapo vieninteliu šio eksperimento subjektu.

DELTA vadintas tyrimas buvo sukurtas remiantis pagrindine idėja, kad kiekvienas žmogus turi savo biologinę atskaitos bazę, kurią formuoja amžius, streso lygis, miegas, mityba, fizinis aktyvumas bei ligos, ir kad ši bazė bėgant laikui kinta.

Siekiant ištirti šiuos pokyčius, komanda pritaikė gyvensenos pokyčių seriją – keitė badavimo trukmę, fizinio aktyvumo rutiną bei mitybą, – tuo metu stebėdama, kaip D. Ho biologija reaguoja realiuoju laiku.

Griežtas režimas apėmė maždaug 20 valandų kasdienį badavimą, kelis 48 valandų badavimo periodus, 90 minučių trukmės jėgos arba kardiotreniruotes kiekvieną rytą bei struktūrizuotą mitybą, orientuotą į lapines daržoves, sėklas, alyvuogių aliejų, liesus baltymus ir kitus Viduržemio jūros regiono maisto produktus. Gėrimai apsiribojo vandeniu, elektrolitais, juoda kava ir juodąja arbata be pieno ar cukraus.

47 metų D. Ho teigė: „Pradėjome šį tyrimą norėdami geriau suprasti, kas vyksta tarp kasmetinių sveikatos patikrinimų, kuriais dauguma žmonių remiasi kaip savo sveikatos matuokliu – pažvelgti anapus statinių žymenų ir sutelkti dėmesį į tai, kaip kūnas funkcionuoja bei keičiasi realiuoju laiku.

Žinome, kad žmonės skiriasi vienas nuo kito, bet bėgant laikui mes skiriamės ir patys nuo savojo „aš“. Kiekvienas turi savo „DELTA“ – unikalius, besikeičiančius duomenis, atspindinčius faktą, kad sveikata yra istorija, o ne momentinė nuotrauka.“

Mokslo žurnale „PLOS One“ paskelbtas tyrimas prasidėjo 2024 metų viduryje ir tebesitęsia iki šiol. D. Ho taip pat apie aštuonis mėnesius nešiojo tris išmaniuosius prietaisus („Whoop“, „Garmin“ ir „Apple Watch“), todėl tyrimas galėjo fiksuoti pokyčius ilgesnį laiką nei įprastos naudotojų dėvimųjų įrenginių ataskaitos. Šis darbas remiasi ankstesniu 2024 metų straipsniu žurnale „PNAS Nexus“, kuriame buvo nagrinėja ilgalaikė D. Ho metabolinė kaita.

Naujausiame mokslo darbe DELTA tyrimas realiuoju laiku užfiksavo organizmo metabolinį persijungimą per labai trumpus laiko tarpus – netgi per kelias minutes – taip atskleisdamas, kiek daug lieka nepastebėta vertinant, kaip efektyviai medžiagų apykaita reaguoja į ūmų stresą.

Metabolinis persijungimas nurodo, kaip greitai organizmas geba pereiti nuo gliukozės deginimo prie riebalų deginimo, o greitesnis persijungimas paprastai reiškia didesnį metabolinį lankstumą.

DELTA režimas lėmė kelis pastebimus patobulėjimus:

Asmeniui, sulaukusiam D. Ho amžiaus, metabolinis persijungimas vidutiniškai užtrunka 36–72 valandas ar net ilgiau, o su amžiumi jis dažnai tampa mažiau efektyvus. Tyrimas parodė, kad D. Ho metabolinio persijungimo greitis bėgant laikui pagerėjo – nuo daugiau nei 24 valandų iki 16,5 valandos.

Tyrimų grupės sukurtas dirbtinio intelekto pagalbininkas (Copilot) D. Ho biologinį amžių įvertino maždaug 32 metais – beveik 15 metų jaunesniu už jo tikrąjį amžių. Biologinis amžius paprastai vertinamas iš vienos molekulinių ar fiziologinių žymenų momentinės nuotraukos, pateikiant statinį asmens sveikatos ir ligų rizikos įvertinimą tam tikru momentu.

Tačiau toks metodas suteikia mažai informacijos apie tai, kaip gerai organizmas geba reaguoti į stresą ir po jo atsigauti – o tai yra pagrindinis sveiko senėjimo požymis. Vietoj vienos momentinės nuotraukos dirbtinio intelekto valdomas ilgaamžiškumo pagalbininkas fiksuoja molekulines bei fiziologines reakcijas į stresą realiuoju laiku, taip išmatuodamas tikrąjį biologinį atsparumą ir parodydamas, kaip greitai organizmas prisitaiko bei atsigauna.

D. Ho ramybės būsenos širdies ritmas pagerėjo ir sumažėjo nuo 65 dūžių per minutę iki 46 dūžių per minutę, o tai rodo efektyvesnę širdies veiklą ir geresnį atsigavimą.

Miego būklė pagerėjo: miego pradžia nusikėlė nuo vidurnakčio iki maždaug 21 valandos, bendra miego trukmė išaugo nuo maždaug penkių valandų iki beveik aštuonių, padaugėjo gilaus miego ir sumažėjo naktį prabudus praleidžiamo laiko.

Žarnyno mikrobiomo sveikata taip pat pademonstravo teigiamus pokyčius – visuose matavimuose nebuvo aptikta „Fusobacterium“ bakterijų pėdsakų, gauta duomenų apie geresnį energijos taupymą tam tikrų badavimo periodų metu.

Atlikdami šį tyrimą, D. Ho ir jo komanda tikisi, kad DELTA suteiks galimybę pavieniams asmenims prasmingai įsitraukti į savo sveikatos duomenų stebėseną, leidžiant priimti pagrįstus gyvensenos pokyčius, o ne aklai sekti bendromis rutinomis ar universaliais idealais.

DELTA papildo ilgaamžiškumo lauką, kuriame daugelis esamų metodų – nuo įprastų vaistų kūrimo iki biologinio amžiaus laikrodžių – vis dar remiasi statiniais, momentinėmis nuotraukomis pagrįstais matavimais. Net ir integruojant dirbtinį intelektą, šios sistemos dažnai tik apibendrina periodinius duomenis, o ne fiksuoja, kaip organizmas funkcionuoja ir prisitaiko realiuoju laiku.

„DELTA reiškia postūmį į funkcijomis pagrįstą ilgaamžiškumo mokslą, kuomet matuojamas fiziologinis atsparumas, nepasikliaujant statinėmis momentinėmis nuotraukomis. Tikimės, kad šis darbas ne tik padės iš naujo apibrėžti, kaip suprantamas sveikas senėjimas, bet ir parodys augantį Singapūro vaidmenį pranašaujant personalizuotų ilgaamžiškumo tyrimų ateitį“, – pridūrė D. Ho.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 400

Žymos:

komentarų 11

  1. Kiliminokas    -  2026-08-16, 08:12

    Informacijos beveik apvalus nulis.

    Atsakyti į šį komentarą
    • Hmm    -  2026-08-16, 12:04

      … besidominčiam ir stebinčiam viskas aišku ir suprantama – saikinga mityba, pagrinde augalinė, protarpinis badavimas ir pakankamas fizinis krūvis. Jei žmogus nori jaustis kaip jaunas, tai jo fizinis pajėgumas taip pat turėtų būti kaip jauno žmogaus. Mankšta, sveika mityba, jokių žalingų įpročių ir vidinė ramybė…

      Atsakyti į šį komentarą
    • Regis    -  2026-08-16, 12:08

      Informacijos tikrai pakanka,
      Kasdienis 20 val badavimas – valgo kas 20 valandų. Kartais pabadauja 2 paras.

      90 minučių trukmės jėgos arba kardiotreniruotes kiekvieną rytą

      Maistas: struktūrizuota mityba, orientuota į lapines daržoves, sėklas, alyvuogių aliejų, liesus baltymus ir kitus Viduržemio jūros regiono maisto produktus. Gėrimai apsiribojo vandeniu, elektrolitais, juoda kava ir juodąja arbata be pieno ar cukraus. Miegas – 8 valandos.

      Faktiškai viskas čia yra. Kiekvienas sau individualiai renkasi kaip pradėti. Asmeniškai mano treniruotės užtrunka iki 40 minučių. Man pakanka.Badavimo laikas nuo 14 iki 17 valandų. Spėju pavalgyti du kartus į parą. Maistas – kruopų košės, daržovės ir sūdyti lašiniai.

      P.S. tai Arvydo sistema, veikia puikiai.

      Atsakyti į šį komentarą
  2. VardasV    -  2026-08-16, 14:28

    Su protarpiniais badavimais reikia atsargiai, stebint save ir saugant, nes galima prisižaisti. Padidėjus protarpinių badavimų skaičiui, taip pat padidėjo ir susirgusiųjų kasos uždegimais, pankreatitais.
    Reikalas tame, kad kasa, kurioje gaminami virškinimo fermentai turi savo paros ciklą. Kas yra aktyviausia ryte tarp 9-11 val. ir mažiausiai aktyvi, įsijungusi naktinį organizmo valymo ir poilsio režimą tarp 22-24 val.
    Norėdamas tausoti savo kasą, žmogus turėtų pavalgyti sotų, pilną pusryti, kuriame būtų ir baltymų, tarp 6-8.30 val ryte, tam, kad iki kasos aktyviausio laikotarpio tarp 9-11 val. šis maistas jau būtų pasiekęs dvylikapirštę žarną, kurioje vyktų jo virškinimas kasoje išskirtais fermentais.
    Taip pat vakare žmogus turėtų pavalgyti ne vėliau nei 20 val. tam, kad kasos poilsio ir organizmo valymo laikotarpiu tarp 22-24 val. šis maistas būtų jau suvirškintas.
    Miegoti žinoma reikėtų eiti ne vėliau nei 22 val.
    Kasai yra svabu jos neperkrauti maistu, kas dažnai būna po badavimų. Geriau pavalgyti keletą kartų per dieną (4 val. intervalais) mažesnėmis porcijomis nei du kartus, bet nuolat persivalgant.
    Kasa – tai vienas iš gyvybiškai būtinų organų. Geroji žinia yra tai, kad kasos net atsiradus kasos uždegimams, ją, kaip teigiama galima atstatyti su maistu, kurį laiką valgant troškintą maistą, kuriame vyrautų daržovės, ir košės (grikiai, avižos), nedidelis kiekis sveikų baltymų bei papildomai vaistažolėmis (pienių šaknų arbata).

    Atsakyti į šį komentarą
    • VardasV    -  2026-08-16, 14:33

      Jei kasa savo aktyviausiu metu ryte tarp 9-11 val. negauna maisto, tuomet virškinimo fermentai joje gamintis nesiliauja. Jei ryte savo aktyviausiu metu kasa neturi maisto, kurį galėtų virškinti jos ypač aktyviai išskiriami fermentai, tuomet kasos fermentai ima kenkti pačiai kasai. Todėl yra teigiama, kad sotus pusrytis yra būtinas.

      Atsakyti į šį komentarą
    • Regis    -  2026-08-16, 15:41

      Visiškai nusišnekate, dėstydamas savo teorinius modelius tada, kai jums siūloma pamatyti praktinius rezultatus.

      Organizmas pilnai persikrauna ir priima naują ritmą, tame tarpe ir kasa, ir visi kiti organai – jums juk mokslininkas straipsnyje rašo, o ne kažkoks teoretikas.

      Mano paties praktika rodo, kad per 1,5 metų savijauta tik gerėjo, kartu su visais organizmo parametrais, tame tarpe ir fizine jėga.

      Beje, jūs gydytojas praktikas, ar tik apsiskaitęs teoretikas? Būtų smalsu sužinoti, kaip jūsų kasai pakenkė retesnis maitinimasis, geresnis miegas ir treniruotės.

      Pasidalinkite.

      Atsakyti į šį komentarą
      • Gintautas    -  2026-08-16, 23:45

        Pritariu, dirbu naktinį darbą ir taip naktį labai gerai jaučiuosi, tad valgyti ir miegoti pagal surašytas valandas tikrai negalėčiau. Organizmas tikrai prisitaiko. Bėdų buvo kai pradėjau ėsti. Bet numetus ėsti ir pradėjus valgyti savijauta pasitaisė, svoris savaime be jokių dietų nukrito, taip mėsą sumažinau, bet neatsisakiau ir taip gerokai pagerėjo. Dabar tiek pojūčiai geri tiek medicininiai tyrimai rodo normą.

        Atsakyti į šį komentarą
        • VardasV    -  2026-08-17, 17:27

          Gintautai, įprasti medicininiai tyrimai disfunkcijos neparodo, jie parodo organo negalavimą tik tuomet, kai organo negalavimas pereina iš disfunkcijos uždegimo ar net ligos stadiją.
          Jei norite pojūčiais pasitikrinti ar tamstos kasa funkcionuoja visu 100 proc., reikia žinoti į kokius pojūčius atkreipti dėmesį.
          Tuomet galite pats save pasitikrinti.
          Vienas iš kasos disfunkcijos požymių būtų sotumo jausmo nebuvimas.
          Jei net suvalgius pakankamai didelį kiekį maisto (daržovių su protingu kiekiu baltymų), žmogus nejaučia sotumo jausto ir jam būtinai norisi valgymo pabaigai suvalgyti angliavandenių – duonos, makaronų ar pvz. pyragėlį ar bulkutę desertui – tai vienas iš kasos disfunkcijos požymių. Sotumo jausmo nebuvimas net ir suvalgius pakankamą kiekį maisto yra kasos disfunkcijos požymis, nes jei kasa nefunkcionuoja pilnai, tuomet organizmas iš maisto neįsisavina pilnai maisto medžiagų ir šį maisto medžiagų trūkumą bando kompensuoti angliavandeniais.

      • VardasV    -  2026-08-17, 16:17

        Tamstos žiniai – tai ne teoriniai modeliai, bet modeliai iš mano paties praktikos, apie kuriuos, jei pasidomėtumėte, rašo ir mitybos specialistai.
        Kasai pakenkia ne, kaip tamsta teigi, ankstyvas miegas ar treniruotės (eiti laiku miegoti ir sportuoti nekenkia prie bet kokio maitinimosi), bet pats badavimas.
        Kas liečia mane, tai galiu pasakyti, kad pasninką praktikuoju jau nemažai metų. Pastaruoju metu susidomėjau protarpiniu badavimu ir pagal Polio Brego metodą kasdien susilaikydavau nuo maisto po 16 val. ir kiekvieną savaitę susilaikydavau nuo maisto vieną dieną po 36 val.
        Gana nesenai pajutau skausmus skirtingose nugaros ir šonų vietose ties pusiauju, kurie toliau laikantis tos pačios mitybos principų ėmė stiprėti. Tuomet teko imti domėtis šių skausmų priežastimis ir laikytis rekomendacijų.
        Nesuprantu, kodėl reklamuojant protarpinį badavimą yra pabrėžiami jo privalumai, bet neįspėjama apie pavojus.

        Atsakyti į šį komentarą
        • VardasV    -  2026-08-17, 16:46

          Šis komentaras buvo skirtas Regis

  3. VardasV    -  2026-08-16, 14:54

    Jei jaučiate maudimą nugaroje ar šone, iš kokių požymų galima suprasti ar jums yra kasos uždegimas, ar tarkime inkstų uždegimas.
    Jei jums yra problemos su inkstais, maudimas pagrinde jaučiamas vienoje fiksuotoje vietoje, inkstų srityje.
    Kadangi kasa yra pailgas organas dalinai apjuosiantis žmogų, todėl kasos uždegimas išsiskiria tuo, kad žmogus gali jausti maudimą ne vienoje kurioje nors fiksuotoje kūno vietoje, bet neprognoziuojamose ir skirtingose vietose – tai kairiajame šone, tai dešiniajame šone, tai nugaros kairiojoje pusėje, tai nugaros dešiniojoje pusėje, tai pilvo srityje ir pan.
    Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į išmatų struktūrą (dažnai būna skystesnės ar fragmentuotos ir šlapimą).

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    „Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

„Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

komentarai 4 Skaityti visą įrašą

Kai tik himnas prieina prie "ir šviesa" taip noris pridėti "ir tamsa" mus telydi. Apie...

Tarp programos punktų – referendumo inicijavimo slenksčio mažinimas nuo 300 tūkst. iki 150 tūkst. parašų...

musu DARBO valandos! Apmokestintos ir visos ismokos,iskaitant ligos,pensijos,pasalpos,atostoginiai ir kt. Neretai net ne po karta!...

Partijų tikrai per daug yra, daugiau tikrai nereikia, reikia jungtis joms į vieną su panašiomis...

Dievas - ne ubagu tarnas! Ir uz juos jungo nei nes,nei nusikratys juo. Teks patiems,kai...

Pasaulyje yra tik ponai ir ubagai. Kas kuria partijas? Ogi tikrai ne pastarieji. Todel,visos partijos...

Vėl bus ta pati dainelė,kuri prie nieko neveda....