infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Jungtinėje Karalystėje pradėtas vykdyti 20 mln. svarų sterlingų (23,73 mln. eurų) vertės projektas Kembridže, kurio metu iš valstybinės sveikatos apsaugos sistemos (NHS) pacientų ląstelių bus auginami miniatiūriniai žmogaus organai ir audiniai, vadinami organoidais.

Šia iniciatyva siekiama iš esmės pakeisti preparatų testavimą ir sumažinti vaistų kūrimui naudojamų gyvūnų skaičių, rašo „The Guardian“ leidinys.

Mokslininkai naudos išaugintus audinius, kad suprastų, kaip ligos skiriasi tarp skirtingų žmonių, ir nustatytų, kokie gydymo būdai geriausiai tinka konkretiems pacientams.

Tradiciškai laboratorijose naudoti gyvūnų modeliai dažnai nepasiteisina – istoriniai duomenys rodo, kad daugiau nei 90% preparatų, sėkmingai praėjusių gyvūnų testus, vėliau žlunga tyrimuose su žmonėmis.

Pasak Kembridžo kamieninių ląstelių instituto klinikinio profesoriaus Matthiaso Zilbauerio, daugelis žmogaus ligų gyvūnams nepasireiškia arba pasireiškia kitaip, todėl bandymai su pelėmis negali atsakyti į klausimą, kas iš tikrųjų veikia pacientams.

Nors visiškas gyvūnų atsisakymas artimiausiu metu dar negalimas, naujasis Kembridžo tyrimų centras kurs standartizuotų organoidų biblioteką, kuri bus prieinama tiek mokslo bendruomenei, tiek farmacijos pramonei.

Šis žingsnis yra Keiro Starmerio vyriausybės plano dalis, kuria siekiama paspartinti gyvūnų naudojimo tyrimuose mažinimą, pasitelkiant naujus metodus, tokius kaip organoidai, organų sistemos ir dirbtinis intelektas.

Praėjusiais metais Britanijoje buvo atlikta 2,54 mln. su gyvūnų testavimu susijusių procedūrų – tai yra 3,8% mažiau nei 2024 metais. Daugiau nei 90% šių procedūrų teko pelėms, žiurkėms, žuvims ir paukščiams,  1% – saugomoms rūšims, tokioms kaip katės, šunys, arkliai bei beždžionės.

Papildomą 2 mln. svarų sterlingų (2,37 mln. eurų) finansavimą iš „Innovate UK“ gavo dar devyni projektai, orientuoti į šunų ir beždžionių naudojimo saugumo tyrimuose mažinimą.

Mokslininkai jau dabar augina įvairius organoidus – nuo plakančių širdies audinių iki smegenų ląstelių. Pavyzdžiui, bendrovė „VivoSphere“ taiko technologiją, leidžiančią širdies ląsteles auginti gelio sferose, taip toksiškumą aptinkant kur kas ankstesnėse stadijose ir sumažinant riziką tiek gyvūnams, tiek būsimiems pacientams.