infa.lt

Per mažiau nei metus politika, kuria siekiama riboti nepilnamečių prieigą prie socialinių tinklų, sulaukė didžiulio tarptautinio dėmesio. Pasiūlymai įvesti tokius apribojimus paplito įvairiose šalyse – nuo Ispanijos iki Graikijos, Australijos, JAV, Brazilijos, Ruandos ir Vietnamo.

Nors tokie ribojimai pristatomi kaip apsauga vaikams ir būdas pasipriešinti „didžiųjų technologijų“ įmonėms, praėjus aštuoniems mėnesiams po Australijos įvesto draudimo, pasaulyje vis labiau abejojama tokių pilnų draudimų veiksmingumu bei nenumatytomis pasekmėmis, rašo „Politico“ leidinys.

Skirtingi kovos su priklausomybėmis modeliai

Brazilijos ir Kalifornijos kryptis: Brazilijoje ir Kalifornijoje (JAV) politikai vis dažniau renkasi ne visišką draudimą, o platformų teisinį įpareigojimą apsaugoti vaikus. Brazilijos įstatymas reikalauja, kad platformos mažintų galimą žalą vaikams ir reikalautų tėvų kontrolės įrankių.

Kalifornijos įstatymų leidėjai atsisakė griežto australiškojo modelio, kad leistų paaugliams naudotis platformomis, jei jose išjungtos tam tikros „pripratinančios“ funkcijos.

Teisiniai iššūkiai ir JAV strategija: Jungtinėse Valstijose visiški draudimai susiduria su Konstitucijos kliūtimis dėl vaikų saviraiškos laisvės, taip pat sulaukia LGBTQ+ ir aktyvistų pasipriešinimo, teigiančių, kad socialiniai tinklai padeda izoliuotam jaunimui palaikyti ryšius.

Dėl šios priežasties JAV pagrindinis dėmesys telkiamas į platformų atsakomybę: valstijų generaliniai prokurorai ir teismai nagrinėja ieškinius prieš „Meta“, „Google“ bei kitas bendroves.

Europos ir Kanados pozicija: Europos Komisija pagal Skaitmeninių paslaugų aktą jau pateikė reikalavimus „TikTok“ ir „Meta“ pakeisti priklausomybę sukeliančių algoritmų dizainą. Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje ir Kanadoje svarstoma reikalauti, kad platformos įdiegtų adekvačias apsaugos priemones ir amžiaus ribojimus.

Australijos pavyzdys ir pirmieji rezultatai

Gruodžio 10 dieną Australijoje įsigaliojęs draudimas, uždraudęs asmenims iki 16 metų turėti paskyras didžiuosiuose socialiniuose tinkluose, tapo precedentu vyriausybėms.

Šia bangą pasinaudojo ir Prancūzija, kur prezidentas Emmanuelis Macronas įteisino amžiaus ribojimus.

Tačiau jau pirmaisiais mėnesiais Australijos draudimo rezultatai sulaukė kritikos: liepos 31 dienos šalies interneto reguliuotojo „eSafety“ ataskaita parodė, kad daugiau nei aštuoni iš dešimties jaunesnių nei 16 metų australų vis dar naudoja socialinius tinklus.

Ekspertai perspėja, kad bendri draudimai gali nukreipti jaunimą į dar pavojingesnes, nereguliuojamas erdves internete, o technologijos neišvengiamai persikelia ir į kitas sritis, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto pokalbių robotus.