infa.lt

Vokietijos kancleris, Frydrichas Mercas

Vokietijos kanclerio Frydricho Merco (Friedrich Merz) vyriausybė žengia istorinį žingsnį – pertvarko šalies užsienio žvalgybos tarnybą (BND), suteikdama jai naujų, platesnių įgaliojimų kovoti su didėjančiomis grėsmėmis, kurias kelia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Kabineto ministrai šią žvalgybos reformą priėmė trečiadienį, siekdami įgyvendinti ilgai brandintus planus sustiprinti šalies specialiąsias tarnybas, praneša „Politico“ leidinys.

Pagal siūlomą reformą BND agentams bus leidžiama vykdyti sabotažo aktus, atlikti atakuojančias kibernetines operacijas bei vykdyti agresyvesnę šnipinėjamąją veiklą. Iki šiol po Antrojo pasaulinio karo įvesti teisiniai apribojimai šalies žvalgybai leido užsiimti tik informacijos rinkimu, siekiant išvengti nacių žvalgybos aparato piktnaudžiavimo pasikartojimo.

Pokyčius paskatino auganti Rusijos sabotažo bei įtakos operacijų grėsmė, taip pat nerimas dėl JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) galimybės sustabdyti ar apriboti žvalgybos duomenų dalijimąsi, kuriuo Vokietija iki šiol stipriai rėmėsi.

Vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas po vyriausybės posėdžio Berlyne pabrėžė, kad Vokietija kasdien patiria užsienio valstybių kibernetines atakas, šnipinėjimą ir sabotažą, kuriais siekiama destabilizuoti padėtį šalyje. Pasak jo, valstybės apsaugos mandatą privaloma nuolat pritaikyti prie naujų grėsmių scenarijų.

Už BND reformas atsakinga kanceliarijos vadovė Nina Warken pripažino, kad Vokietija per ilgai buvo pernelyg priklausoma nuo užsienio partnerių pagalbos sudėtingose žvalgybos operacijose, o ši parama dažnai būdavo vienpusis eismas.

Reaguodami į didėjančią grėsmę iš Rusijos, politikai teigia, kad šalies šnipai pagaliau turi gauti galimybę duoti griežtesnį atsaką. Papildomą postūmį šiems debatams suteikė neseniai prie Leipcigo-Halės oro uosto pastebėtas sprogmenimis užkrautas dronas, aptiktas šalia ukrainiečių kroviniams naudoto „Antonov“ lėktuvo.

A. Dobrindtas pažymėjo, kad nors tyrimas dėl drono incidento dar tebesitęsia, akivaizdi hibridinė grėsmė kyla iš užsienio valstybių. Naujoji reforma leis institucijoms aktyviai reaguoti į tokius incidentus: priemonės galės apimti kaltininkų demaskavimą, turto sunaikinimą, sprogmenų sabotažą prieš ataką ar klaidinančios žvalgybos pateikimą.

Vis tik, bet koks atsakas privalės būti tiesiogiai susijęs su pradiniu incidentu ir negalės kelti pavojaus gyvybei ar fiziniam saugumui.

Kartu BND bus taikoma mažiau duomenų apsaugos apribojimų, leisiančių plačiau naudoti dirbtinį intelektą, veido atpažinimą bei ilgiau saugoti duomenis. Agentūra taip pat sulauks didesnio finansavimo – F. Merco vyriausybė šiais metais BND biudžetą padidino maždaug 26% iki 1,51 mlrd. eurų. Šią reformą dar turi patvirtinti abeji parlamento Rūmai, o įsigalioti ji turėtų iki 2027 metų.