infa.lt

JAV prezidentas Donaldas Trampas ir Valstybės sekretorius Marco Rubio
Foto: AP

JAV Valstybės sekretorius Marco Rubio vykdo beprecedentį ekonominį karą prieš Kubą, siekdamas užtikrinti, kad salos komunistiniai lyderiai žinotų apie neišvengiamai blogėjančią situaciją. Rubio teigimu, salos valdžia bando laimėti laiko imituodama reformas ir ieškodama būdų išvengti sankcijų. Prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) neatmeta ir karinių veiksmų galimybės, rašo amerikiečių „Axios“ leidinys.

Nuo praėjusių metų JAV įgyvendino 24 atskiras sankcijų priemones

• Sankcionuota 40 subjektų – nuo užsienio kompanijų saloje iki Kubos valstybinių kuro, bankininkystės bei kalnakasybos konglomeratų.
• Apribotos vizos ir atšauktos rezidentūros teisės mažiausiai 38 asmenims.
• Didinamas spaudimas kitoms valstybėms nutraukti paramą Kubos gydytojų eksporto programai, kurią Valstybės departamentas vadina prekyba žmonėmis.
• Išleistos ataskaitos, puolančios Kubą dėl žmogaus teisių padėties, kovos su terorizmu nesėkmių ir vaidmens stiprinant bei remiant antikapitalistinę bei anti-JAV politinę veiklą.

Dėl šios spaudimo kampanijos Kuba tapo de facto JAV atribota kolonija,kuri dabar iš JAV gauna didžiąją dalį maisto, kuro, vaistų ir valiutos – visų šių išteklių saloje trūkstam . Kubos ministras pirmininkas antradienį paskelbė istorinį pranešimą, kad vyriausybė leidžia didesnį privačiojo sektoriaus aktyvumą nei bet kada nuo 1959 metų revoliucijos.

Tačiau užkulisiuose užsienio kompanijos traukiasi, o JAV įmonės, ypač kuro platintojai, skverbiasi į rinką, kurdami naują kapitalistinę juodąją rinką. Dėl neįmanomų bankinių pervedimų verslininkai į Majamį siunčia kurjerius („žmogiškus mulus“), apsivyniojusios sunkiomis aukso grandinėmis, naudojamomis kaip valiuta, nes bankiniai pavedimai neveikia.

Per pirmuosius šešis mėnesius JAV kuro eksportas į Kubą šoktelėjo iki 96 mln. JAV dolerių (~89 mln. eurų), o JAV-Kubos prekybos ir ekonomikos tarybos prezidentas John Kavulich pažymėjo, kad tokio efektyvumo sankcijų programoje nebūta nuo pat 1994 metų.

Niekas Kubos nepažeidė taip, kaip Trampo sausio 3 d. sprendimas pagrobti Venesuelos lyderį Nicolą Maduro, po kurio Kuba prarado iki 100 000 barelių per dieną naftos tiekimą ir pagrindinį pajamų srautą. Marco Rubio pažymi, kad Kuba pirmą kartą istorijoje neturi nei išorinio rėmėjo, nei JAV dėmesio trūkumo.

Be to, daugėja ieškinių pagal neseną JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą, susijusį su LIBERTAD aktu, kuris leidžia JAV piliečiams teistis su privačiomis kompanijomis, pasinaudojusiomis Kubos revoliucijos metu konfiskuotu turtu.

Šis įstatymas kodifikuoja embargą, kuris gali būti panaikintas tik Kubai išlaisvinus politinius kalinius, garantavus piliečių teises ir surengus laisvus rinkimus.

JAV embargas ilgą laiką buvo pasauliniu mastu pasmerktas, o kaltinimai imperializmu, ypač iš kairiojo sparno, Trampo eroje smarkiai išaugo.

Valstybės departamento liepos 20 d. ataskaitoje „Cuba: The Capital of 21st Century Communism“, kuri brėžia pagrindą tolesniems veiksmams, kritikai faktiškai buvo priskirti „naudingų idiotų“ kategorijai.

Nors istorikai, tokie kaip Majamio universiteto profesorius Michael Bustamante, ataskaitą vadina politiniu dokumentu be istorinio konteksto, kuris perdėtai vaizduoja salos vaidmenį šnipinėjime, M. Rubio pabrėžia kantrybę ir strateginį tęstinumą, siekdamas, kad iki Donaldo Trampo (Donald Trump) kadencijos pabaigos Kuba būtų pastatyta ant negrįžtamos transformacijos konvejerio, rašo „Axios“.