infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Remiantis „EUobserver“ paskelbta apžvalga, ekstremali kaitra tampa didžiule grėsme Europos ekonomikai, griaunančia lauko darbams priskirtas pramonės šakas ir atskleidžiančią spragas darbuotojų apsaugos sistemoje.

Makroekonominė grėsmė: Europos aplinkos agentūros (EEA) klimato adaptacijos ekspertas Hans Martin Füssel „EUobserver“ teigė, kad per didelis karštis yra didžiulė rizikos sveikatai ir ekonomikai problema, turinti reikšmingų makroekonominių bei fiskalinių pasekmių.

Gaisrai ir evakuacijos: Prancūzijoje ir Ispanijoje miškų gaisrai jau nusiaubė atitinkamai daugiau nei 42 000 ir 80 000 hektarų, o AFP duomenimis, daugiau nei 300 000 žmonių buvo priversti palikti savo namus, temperatūrai keliose šalyse viršijus 40 °C ribą.

Smūgis sveikatos apsaugai: PSO vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus socialiniame tinkle „X“ pažymėjo, kad „karščio stresas dažnai vadinamas tyliuoju žudiku“, o reformų nualintos sveikatos apsaugos sistemos lėmė tūkstančius perteklinių mirties atvejų visoje Europoje.

Finansiniai nuostoliai ir pažeidžčiausios šalys

Prancūzijos nuostoliai: Europos didžiausio pirminio draudiko „Allianz SE“ atlikta simuliacija rodo, kad Prancūzija gali patirti didžiausius finansinius nuostolius – iki 2030 metų pavojaus zonoje atsiduria apie 240 mlrd. JAV dolerių (211 mlrd. eurų) ekonominės produkcijos.

Top ketvertas: Po Prancūzijos rikiuojasi Italija su 147 mlrd. JAV dolerių (129,31 mlrd. eurų) nuostoliais, Vokietija su 131 mlrd. JAV dolerių (115,24 mlrd. eurų), o Ispanija uždaro penketuką su maždaug 120 mlrd. JAV dolerių (105,56 mlrd. eurų) galimais praradimais.

Sektorių įtaka: Viršijus 30 laipsnių temperatūros slenkstį, kai krenta darbuotojų produktyvumas, labiausiai kenčia žemės ūkis ir statybos, nes lauko darbai lėtėja, o pasėliai žūsta. Pavyzdžiui, Ispanijoje ir Pirėnų pusiasalyje alyvuogių aliejaus derlius dėl karščių gali sumenkti iki 28 procentų.

Nors EEA perspėja, kad šalims taikomos skirtingos metodikos ir valstybių sugretinimas priklauso nuo skaičiavimo būdo, „Allianz“ analitikai ir ekspertai sutaria, kad karštis jau nebėra vien tik visuomenės sveikatos iššūkis, o tampa struktūrine grėsme visai Europos ekonomikai.