infa.lt

Ukraina ir Rusija įsitraukė į tarpusavio kovą dėl energetikos sistemų sunaikinimo – kampaniją, kuri lems bet kokių būsimų taikos derybų baigtį. Tai interviu „Politico“ teigė Ukrainos ministras pirmininko pavaduotojas ir energetikos ministras Denisas Šmygalas.

„Putinas nori pribaigti mūsų energetikos sistemą, sužlugdyti ekonomiką ir ginklų gamybą, – iš savo kabineto Kijeve anksčiau duotame išskirtiniame interviu teigė D. Šmygalas. – Jis taip pat viliasi, kad žiemą mūsų visuomenė palūš nuo išsekimo ir spaus vadovus pasirašyti kapituliaciją.“

Atsakydama į tai, Ukraina vykdydama tolimojo nuotolio smūgių kampaniją prieš rusiškas naftos perdirbimo gamyklas jau sunaikino apie 40 procentų pirminio Rusijos perdirbimo pajėgumo, o tai šalyje sukėlė augantį degalų deficitą.

„Tai kaip dvyliktas raundas, kuriame kiekvienas boksininkas tikisi, kad jo varžovas išseks pirmas“, – sulygino Denisas Šmygalas.

Kijevas viliasi, kad šie smūgiai ir sąjungininkų sankcijos spaus Vladimirą Putiną stabdyti karą jau šį rudenį. Jei to nepavyks pasiekti, Ukrainos laukia dar viena žiema, pilna Rusijos smūgių į energetikos infrastruktūrą.

Skirtingai nei praėjusią žiemą, kai pagrindiniu taikiniu buvo elektra ir šildymas, dabar Rusijos tikslu gali tapti vandens tiekimas, perspėja ministras. Be elektros gyventojai dar gali išgyventi turėdami dujų ir vandens, tačiau be vandens ir kanalizacijos išbūti ilgiau nei tris dienas tampa itin sudėtinga.

Trūksta „Patriot“ raketų ir finansavimo

Kad apsisaugotų nuo balistinių raketų, Ukrainai kritiškai trūksta „PAC-3“ raketų perėmėjų sistemai „Patriot“. Nors prezidentas Volodymyras Zelenskis iškėlė 300 raketų tikslą, JAV atsargos yra sumenkusios dėl karo su Iranu, todėl Kijevas dabar spaudžia tokias šalis kaip Ispanija ir Graikija perleisti savo turimas „PAC-3“ taketas

V. Zelenskis pirmadienį pabrėžė, kad karinė kampanija prieš Rusiją kartu su griežtinamomis sankcijomis yra prioritetas, leisiantis palikti agresorių be kito pasirinkimo, tik taiką. Vis tik, valdžia supranta, kad V. Putinas gali bandyti tempti laiką.

Siekiant pasirengti žiemai, Ukrainai reikia ne tik oro gynybos priemonių, bet ir lėšų. Iki šiol 40 šalių ir organizacijų į Ukrainos energetikos paramos fondą jau pervedė 2,1 mlrd. eurų, tačiau D. Šmygalas nurodo, kad iki žiemos papildomai reikia dar 500 mln. eurų, o valstybės dujų bendrovei „Naftogaz“ atsigauti – dar 400 mln. eurų, tikimasi Kanados paramos.

Infrastruktūros gynyba ir nuostoliai

Ukraina aktyviai stiprina energetikos objektų atsparumą: stato apsauginius stogus virš elektros, vandens bei dujų saugyklų, taip pat skirsto mažesnius modulinius katilus ir generatorius, kuriuos Rusijai sudėtinga sunaikinti.

Vis tik, nuostoliai – milžiniški. Iki 2014 metų Ukraina generavo 54,5 gigavato elektros, tačiau karinė invazija ir svarbių objektų, tokių kaip Zaporiožės atominė elektrinė, sumažino šį skaičių iki 32 gigavatų. Šiais metais, po žiemos atakų, gamyba tesiekė tik apie 12 gigavatų, o tai sukuria 6 gigavatų deficitą ir verčia taikyti energijos atjungimus visoje šalyje. D. Šmygalo teigimu, rusai sunaikino arba apgadino daugiau nei 80 procentų Ukrainos elektros gamybos pajėgumų.

Nors optimistiškiausias scenarijus išlieka taikos pasiekimas šį rudenį, pasak ministro, net ir prasčiausio scenarijaus atveju šalis yra pasiruošusi išgyventi šaltąjį sezoną.