2026.08.05 00:18
Prancūzijos ir Vokietijos saugumo vadovams skelbiant apie planus sukurti „suverenią europinę skaitmeninę nugarėlę“, technologijų ir gynybos sektoriams abiejuose Atlanto krantuose signalas buvo visiškai aiškus: tai bandymas atsisveikinti su „Palantir“.
Visoje Europoje prasidėjo JAV duomenų analizės milžinės pakeitimo paieškos. Vis daugiau vyriausybių pareigūnų įsitikinę, kad ši bendrovė per daug giliai įsišaknijusi pačiose jautriausiose valstybių valdymo srityse – nuo vietinio lygio policijos ir globalios žvalgybos iki nacionalinės gynybos bei sveikatos apsaugos sistemų, rašo „Politico“ leidinys.
Tačiau būtent kritinės „Palantir“ funkcijos kasdieniuose procesuose ir jos neturinti lygių patirtis daro šį skyrybų procesą itin sudėtingu. Europa nori didesnio skaitmeninio suverenumo, tačiau nutraukti šiuos saitus – neįmanomai sunku.
„Būkime atviri, „Palantir“ produktas yra labai geras ir įtraukiantis, tai maždaug kaip cukrus „Coca-Cola“ gėrime, – sako Prancūzijos skaitmeninio suverenumo gynėjas Philippe’as Latombe. – Bendrovė gali apdoroti milžiniškus duomenų kiekius dideliu tikslumu, o turėdama ilgametę patirtį ji spėjo ištobulinti savo algoritmus su daugybe klientų ir pritaikyti juos įvairiems atvejams.“
Kur dygsta spygliai
Bandymas išsivaduoti iš „Palantir“ gniaužtų apima visą žemyną. Madride Pedro Sánchezo vyriausybė nurodė valstybės remiamoms įmonėms blokuoti šią įmonę būsimuose viešuosiuose pirkimuose. Prancūzijos vidaus žvalgybos tarnyba (DGSI) pasirinko vietinę įmonę „ChapsVision“, palikdama JAV milžinę nuošalyje.
Kitas didelis iššūkis laukia Jungtinėje Karalystėje. 2027 metų vasarį naujoji ministro pirmininko Andy Burnhamo vyriausybė turės apsispręsti, ar pratęsti, ar nutraukti 330 mln. svarų sterlingų vertės „Palantir“ sutartį dėl Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) federuotų duomenų platformos priežiūros.
Vis dėlto, Prancūzijos ir Vokietijos sprendimas žvalgybos srityje pasirinkti „ChapsVision“ kompaniją, šalių vadovams buvo sunkus žingsnis. Tuo tarpu „Palantir“ vadovas Aleksas Karpas (Alex Karp) neslėpė pasipiktinimo tokiu staigiu nusisukimu nuo ko įmonės.
Praėjusią savaitę „Fox Business“ eteryje jis sarkastiškai rėžė nemanąs, kad europiniai konkurentai kelia grėsmę: „Mes turime modelį, kuris neveikia. Jis vadinasi Europa.“
Savo ruožtu „ChapsVision“ vadovas Olivier Dellenbachas teigia, kad jo įmonė pasinaudojo tuo, ką vadina „vidiniu „Palantir“ atmetimu“ Europoje. Tačiau jis įspėja, kad skaitmeninis suverenumas liks tik tuščias lozungas, jei vyriausybės nepavers jo realia industrijos politika.
Panašiai situacija atrodo ir gynyboje. Belgija, Vokietija, Liuksemburgas, Rumunija, Nyderlandai ir Kanada jau išreiškė susidomėjimą Prancūzijos armijos „Artemis AI“ sprendimu, kurį sukūrė aviacijos ir gynybos milžinė „Thales“. Kaip pažymi projekto autorius Patrickas Moreau, valstybės nori suverenių alternatyvų, suderinamų su NATO standartais, skirtingai nei „Palantir“ valdoma „juodoji dėžė“.
Nuo krizių įrankio iki kritinės infrastruktūros
„Palantir“ įsitvirtinimas Europoje prasidėjo gerokai anksčiau iki dabartinio dirbtinio intelekto bumo. Bendrovės augimo strategijos pagrindas visada buvo sugebėjimas pasinaudoti krizėmis.
- Prancūzijoje: bendrovė įsitvirtino po 2015 metų lapkričio mėnesio teroro aktų Paryžiuje, kai saugumo tarnybos skubiai ieškojo būdų suvaldyti kilusį visuomenės nepasitenkinimą. 2016 metais pasirašyta sutartis su vidaus žvalgyba.
- Vokietijoje: pirmasis didelis žingsnis žengtas Frankfurte, Heseno žemėje, kur policija 2017 metais nusipirko „Gotham“ platformą. Ji tapo esminiu įrankiu nusikaltimams tirti, nors šalies viduje dėl to aršiai politiškai riejamasi.
- Britanijoje: ryšys su NHS prasidėjo per COVID-19 pandemiją, kai duomenų agregavimui bendrovei simboliškai buvo sumokėtas vos 1 svaro mokestis.
Tuo tarpu Europos policijos agentūra „Europol“ naudojo „Gotham“ platformą nuo 2016 iki 2021 metų, tačiau galiausiai jos atsisakė. Pasak vieno „Europol“ pareigūno, problema slypi ne ideologijoje, o praktiniuose poreikiuose: platforma naudinga milžiniškiems duomenų srautams sujungti, tačiau daugeliui agentūrų toks mastas tiesiog nebūtinas, o efektyvumo šuolis neatsveria didelių kaštų ir priklausomybės.
Monopolis ir ideologinis svoris
Peterio Thielio ir Alexo Karpo įkurta bendrovė šiandien vertinama 330 mlrd. dolerių. P. Thielio atvira parama JAV prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump), o taip pat darbas su JAV Imigracijos ir muitinės tarnyba bei Izraelio kariuomene užsitraukė žmogaus teisių gynėjų kritiką.
Europoje kritikai vis dažniau kelia klausimą ne tik apie technologinį suverenumą, bet ir apie politinę riziką. Prancūzijos parlamentaro Aurélieno Saintoulo teigimu, P. Thielis aiškiai demonstruoja norą pajungti technolgijas savo politiniams tikslams.
Reaguodamas į tai, „Palantir“ atstovas šiuos kaltinimus vadino absurdiškais, pabrėždamas bendrovės indėlį remiant Ukrainos kariuomenę ir apsaugant privatumą.
Nepaisant šių politinių diskusijų, didieji Europos bankai ir investicijų valdytojai per pastaruosius metus smarkiai padidino savo investicijas į JAV kompaniją, siekdami pasipelnyti iš dirbtinio intelekto bangos.
Mūšio lauko realybė ir ateities testas
Nors politikai ragina ieškoti alternatyvų, aukščiausio lygio kariniai pareigūnai pripažįsta tikrovę. NATO transformacijos vyriausiasis sąjungininkų vadas admirolas Pierre’as Vandier neseniai pripažino, kad aljansas neturi realios alternatyvos „Palantir“ mūšio lauko dirbtiniam intelektui.
Liepos 1 dieną „Palantir“ sistema „Maven Smart System“ tapo pilnai operatyvine NATO tinkle, gavusi saugumo leidimą veikti įslaptintoje aplinkoje. Be to, bendrovės programinė įranga „Foundry“ taptų stuburu tokiems pramonės gigantams kaip „Airbus“, „BMW“ ar „British Petroleum“.
Net jei Europos valstybės sugebės pamažu atsisakyti šios programinės įrangos, „Palantir“ verslo modelį dabar aktyviai kopijuoja kitos JAV milžinės. „Amazon Web Services“ ir „Microsoft“ neseniai paskelbė apie milijardines investicijas į inžinierių komandų dislokavimą tiesiogiai kliento šalies būstinėse – tiksliai pakartojant pionierišką „Palantir“ taktiką.
Vokietijos Žaliųjų partijos Europos Parlamento gynybos komiteto narė Hannah Neumann apibendrina situaciją be pagražinimų:
„Europos viešosios institucijos negali tapti priklausomos nuo programinės įrangos, kurią sukūrė nedidelis JAV technologijų milijardierių ratas, turintis neaiškią politinę pasaulėžiūrą. Tai prilygtų dalies demokratinės valstybės perdavimui privačiai žvalgybos tarnybai, kuri neatsakinga nei rinkėjams, nei parlamentui.“
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


175


ir ta di sistema taip ir vadinasi, palantir.
ir ji dirba kartu su Google ir kitais servisais, visame pasaulyje, tai globali sistema.
Geras straipsnis, bet kodėl apie situaciją Lietuvoje nė žodžio?