infa.lt

Verslininkas socialiniame tinkle pasidalino mintimis apie Vyriausybės programą, skirtą paremti vargingas šeimas, norinčias įsigyti elektromobilį. Atrodytų toks pagirtinas projektas, vyriausybė parems pinigais vargingai gyvenančius piliečius, o, bet, tačiau.. kaip liaudis sako: „geri norai į pragarą veda“ – toliau autoriaus tekstas:

Dar niekada taip saldžiai nesijuokiau skaitydamas oficialų valstybės planą.

Valdžia paėmė 59,96 mln. eurų ir pradėjo kovą su klimato atšilimu. Pinigus dalins ten, kur mažiausiai elektromobilių įkrovimo stotelių, ir tiems, kas to elektromobilio net negalės išlaikyti. Ir kas, beje, statistiškai mažiausiai važinėja.

Žodžiu, duos iki 20 tūkst. eurų elektromobilio įsigijimui regionuose. Iki 90 procentų kainos. Kokie reikalavimai norintiems?

Atsisėskite. Įsikibkite į kėdę

Pajamos vienam šeimos nariui negali viršyti 466 eurų. Vienišam žmogui – 699.

Ką tai reiškia praktiškai? Vienišas žmogus turi uždirbti mažiau nei minimalią algą į rankas. O šeimai skaičiuojama vienam nariui, tad du tėvai su dviem minimalkėm ir dviem vaikais kvalifikuojasi puikiai.

Kitaip tariant, programa taikosi į šeimą, kur abu dirba pilnu etatu, visą mėnesį, keliasi šeštą ryto – ir kuriai po visų sąskaitų lieka lygiai nulis laisvų pinigų. Būtent šiems žmonėms, kaip žinia, labiausiai rūpi elektros suvartojimas ir klimato kaita. Ir jie svajoja apie naujo automobilio, ypač elektromobilio pirkimą.

Kad negalvotumėt, jog esu bejausmis – aš puikiai žinau, kaip tokia šeima gyvena su detalėmis. Bet, matyt, to nežino tie, kas rengė programą. Nes pačiame plane parašyta: net gavus paramą, savo pinigais reikės pridėti 3–5 tūkstančius.

Iš kur?

Santaupų toks žmogus greičiausiai neturi. O jei turėtų – nepraeitų kito kriterijaus, turto vertinimo. Tai yra automobilį beveik dovanų gali gauti tik tie, kurių pajamos mažos ir turtas taip pat turi būti mažas. Tai yra, pinigų turėk, bet nedaug ir tiksliai tiek, kiek reikia programai.

Ir ši šeima tikrai ne automobiliui norėtų šiuo pinigus išleisti.

Tada gal lizingas?

Nu jūs man pasakykite, kokia lizingo kompanija su tokiomis pajamomis duos finansavimą? Ten elementariai Lietuvos banko reikalavimai aukščiau: įsipareigojimai negali viršyti 40 procentų pajamų, ir po to dar turi likti iš ko gyventi. Tokiam žmogui ar šeimai vien lizingo sutarties mokesčiui reikia pusmetį taupyti. O jau nekalbu, kokį šoką jis patirtų, kai lizingas lieptų KASKO apsidrausti.

Vadinasi, žmogus paramos kriterijus atitiks. O pasinaudoti negalės. Tobula sistema: parama priklauso, bet jos paimti neįmanoma. Ir turiu pastebėti, kad tokios sąlygos panašiose programose yra ne pirmą kartą – kažkada būsto paramas regionuose duodavo tiems, kas niekada negalėtų gauti būsto paskolos. Tai ten špagatais užsiimdavo vien tam, kad galėtų parama pasinaudoti. O visuomenei toks cirkas tinka.

Beje, plane yra ir tokia eilutė: dar bus ieškoma sprendimų, kaip dėl gauto elektromobilio žmogus neprarastų socialinės paramos gavėjo statuso. Suprantate bajerį? Pirma įduodam 20 tūkstančių vertės turtą, o paskui galvosim, kaip dėl jo neatimti šildymo kompensacijos.
Genialu!

Toliau geografija

Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus paramos negauna.

Aišku, juk didžiausias klimato kaitos pasekmes patiria ne miestai. Ir tarša yra ne mieste. Kaimuose, rajonuose – ten yra problemytė. Dideli kamščiai, išmetamosios dujos. Ten reik kovoto su klimato kaita.

O jei rimtai – skurdi šeima Naujininkuose paramos negauna, tokia pati šeima Vilniaus rajone, už kelių kilometrų, gauna 20 tūkstančių. Skurdas, pasirodo, turi būti tinkamoje vietoje tinkamu metu. Tai dabar nuo ko reikia pradėti siekiant pasinaudoti šia dovana, tai persiregistruoti į regioną.

Ir dar viena smulkmena: elektromobilius dalinsime būtent ten, kur įkrovimo tinklas prasčiausias. Petras iš Ignalinos rajono parsivarys naują elektromobilį į kiemą, apeis aplinkui, pasidžiaugs – ir supras, kad artimiausia normali krovimo stotelė yra už 5-10 km. O viešo krovimo kainos šiandien tokios, kad senas dyzeliukas išeina pigiau.

Nenustebčiau, jei kada nors pamatyčiau prie tokio elektromobilio prikabintą arklį. Čia būtų visiška šios programos iliustracija.

Dabar pasakysiu, kaip čia viskas bus. Nes šimtus kartų taip buvo ir toliau bus.

Atsiras apsukruolių, kurie susiras žmones su tinkamai mažomis pajamomis. Sutvarkys dokumentus, primokės tuos kelis tūkstančius, apdraus. Automobilis bus registruotas ant „pažeidžiamo“ žmogaus, o važinės juo visai kiti. Plane kaip galimas išlaikymo terminas minimi penkeri metai, automobilis bus pažymėtas suvaržymų registre. Bet penkeri metai praeina. O schema lieka.

Yra toks anekdotas apie fotografus. Kada fotografas uždirba? Tada, kai parduoda fotografavimo įrangą.

Tai štai kada šitos šeimos realiai pajus paramos naudą – kai po penkerių metų parduos tuos automobilius. Popieriuje parama pasieks pažeidžiamus. Realybėje – apsukriuosius ir kantriuosius.

Dar apie tuos 90 procentų

Kai valstybė padengia devynis dešimtadalius kainos, pirkėjui kaina nustoja rūpėti. Tokių paramų jau buvo ne viena, ir aš prisimenu, kas nutinka kainoms, kai moka ne tas, kas perka. Automobilis, kuris šiandien kainuoja 19 tūkstančių, kitąmet kainuos 22 900. Ne todėl, kad pabrango. Todėl, kad galima. Juk valdiški pinigai. Kaip valstybė elgiasi su pingais, tai kuo blogesnis gyventojas?

Realiai subsidijuojame ne šeimas – subsidijuojame salonus ir autoprekybininkus.

O apie klimato kaitą šioje programoje galvojama mažiausiai. Apart pavadinimo ten nėra nieko apie klimato kaitą.

Ir aritmetika pabaigai

Pažeidžiamų transporto naudotojų Lietuvoje suskaičiuota 225 600. Automobilių bus 3 650. Tai 1,6 procento gaus nemokamų pinigų. Vienam automobiliui – apie 16 400 eurų viešų pinigų. Čia dar retas tokį automobilį gali ir šiaip įpirkti, o valstybė dosni.

Poveikis skurdui – 1,6 procento. Poveikis pranešimams spaudai – šimtas. Poveikis penktadienio nuotaikos pakėlimui ir juokui – 100 procentų.

Nenoriu nieko įžeisti, bet šią programą geriausiai atitinka benamiai. Nieko neturi, pajamų kažkur prasimano. Gal net teises kažkur turi. Parkingas nemokamas. Įsivaizduokit, įmetat kelias monetas, o tas atsistojęs bėga už kampo į savo šiltą, naujutėlaitį elektromobilį .

Iš ko visa tai finansuojama? Iš ES Socialinio klimato fondo, susieto su ATLPS2 – nauja prekyba taršos leidimais už kelių transportą ir pastatų šildymą. Tuos leidimus pirks degalų ir šildymo tiekėjai ir ten visokios gamyklos, o kaštus perkels į kainas. Tai reiškia: degalai ir šildymas pabrangs visiems. O automobilius gaus kažkas konkrečiai.

Schema paprasta kaip trys kapeikos: pabranginam kurą ir šildymą 225 tūkstančiams žmonių, o 3 650 nuperkam naują automobilį. Likusiems 221 950 lieka šiltas jausmas, kad prisidėjo prie klimato gerinimo.

Todėl pasakysiu taip. Netikėkit biudžetininkais, kai jie sako, kad kažkam trūksta pinigų. Ši programa rodo, kad pinigų yra. Tiesiog per daug. Pinigų netrūksta. Trūksta proto.

Aš neginčiju, kad padėti regionų šeimoms reikia. Reikia.

Bet valstybė čia ieško žmogaus, kuris būtų pakankamai neturtingas paramai gauti, pakankamai pasiturintis primokėti, pakankamai mokus lizingui ir pajėgus penkerius metus išlaikyti elektromobilį.

Jei tokį pažįstate – perduokite kontaktus ministerijai. Iki 2032-ųjų jų reikės surasti 3 650.

P. S. Man įdomiausia bus pamatyti, kiek paraiškų bus atmesta ne dėl per didelių pajamų, o dėl per mažų. Tas skaičius apie mūsų socialinę politiką pasakys daugiau nei visas planas.

P.P.S. Visiems likusiems gyventojams ir verslams yra skirta jau tik 20 mln. elektromobilių kompensacijai. Gyventojai gali kompensuotis 2.5-5 tūkst. Eur. Įmonės 4 tūkst. Eur