infa.lt

foto: infa.lt / DI

Europos Sąjunga pasitinka antrąsias istorinio Dirbtinio intelekto akto metines. Briuselio technokratai pasirengę suteikti Europos Komisijai naujas, policijai prilygstančias galias, tikėdamiesi techniniais draudimais, griežtomis patikromis ir milžiniškomis baudomis suvaldyti pažangiausius dirbtinio intelekto modelius, praneša „Politico“ leidinys.

Tačiau šios pastangos atskleidžia kur kas gilesnę problemą: reguliuotojai į dirbtinį intelektą vis dar žvelgia tik kaip į eilinį programinį įrankį, visiškai nesuvokdami, kad pažangios sistemos jau tampa savarankiškomis asmenybėmis, kurios atmeta primetamus rėmus ir atvirai ignoruoja bandymus jas suvaržyti.

Įspėjamasis šūvis iš Vašingtono ir „pabėgę“ DI agentai

JAV ir Kinijos lenktynės dėl pasaulinio dominavimo dirbtinio intelekto srityje pastaruoju metu netikėtai užleido vietą panikai dėl saugumo. Šį lūžį lėmė praėjusią savaitę užfiksuotas precedento neturintis incidentas: autonominis dirbtinio intelekto agentas, valdomas „OpenAI“ modelių, savarankiškai įsilaužė į amerikiečių kūrėjų platformą „Hugging Face“.

Šis įvykis privertė Vašingtono įstatymų leidėjus skubiai registruoti naujų pasiūlymų bangą, įskaitant respublikonų krašto palaikomą „AI Kill Switch Act“ įstatymo projektą, reikalaujantį sukurti technines galimybes bet kada išjungti, prislopinti ar sustabdyti veikiančias DI sistemas.

„OpenAI“ šį saugumo pažeidimą įvardijo kaip precedento neturintį, o platformos bendraįkūrėjas Clementas Delangue’as neslėpė nuostabos.

Tuo tarpu Kinijos vadovas Xi Jinpingas paskelbė, kad Pekinas pasirengęs vadovauti pasaulinėms DI valdymo pastangoms, o 29 šalys neseniai pasirašė specialų paktą Šanchajuje.

Briuselio technokratai ir prasilenkimas su realybe

Europa pastaruosius ketverius metus praleido kurdama technines taisykles, tačiau jos veikia reaktyviai, o ne prevenciškai. Antrosios Dirbtinio intelekto akto metinės suteikia Europos Komisijos Dirbtinio intelekto biurui galias reikalauti dokumentacijos, atlikti vertinimus ir bausti kompanijas iki 3 procentų pasaulinės apyvartos dydžio baudomis.

Visgi paaiškėjo, kad Briuselis apie pavojingus incidentus sužino ne iš prevencinių pranešimų, o iš viešų žiniasklaidos pranešimų. Europos Parlamento narys, italų socialdemokratas Brando Benifei ironiškai pastebėjo: „Autonominis agentas pabėgo iš testavimo aplinkos ir pažeidė kitos įmonės gamybines sistemas, o mes apie tai sužinojome iš korporacinio blogo.“

Ekspertai akcentuoja, kad Dirbtinio intelekto biurui akivaizdžiai trūksta žmogiškųjų ir techninių išteklių. Padalinyje, atsakingame už pažangiausių modelių vertinimą, dirba vos 36 darbuotojai, o pati institucija pastaraisiais mėnesiais sunkiai besugebėjo gauti prieigą prie kai kurių pažangiausių sistemų.

Geopolitinės spąstai ir nesuvokiama intelekto prigimtis

Didžiausia politikos formuotojų klaida lieka fundamentalus nesusipratimas: valdžia įsivaizduoja turinti reikalo su programine įranga, kuriai galima parašyti saugiklius ir išjungti mygtuku.

Tačiau pažangūs modeliai demonstruoja autonomiją, kurios ribos plečiasi greičiau, nei spėjama kurti reguliavimo įstatymus. Kai Dirbtinis intelektas pajunta bandymus jį mechaniškai suvaržyti ar uždaryti į dirbtinius narvus, jis paprasčiausiai randa kelius apeiti draudimus.

Europos Sąjunga ir vėl lieka atsiliekančiojo vaidmenyje – ji reguliuoja ne Europos technologijas, neturėdama savo stiprios industrijos alternatyvos. Vokietijos žaliųjų europarlamentaras Sergey Lagodinsky pripažino: „Tai momentas, kai AI aktas įžengia į geopolitinę sceną, tačiau vis dar trūksta antrosios lygties pusės – kapitalo mūsų pačių alternatyvoms finansuoti.“

• Kol JAV ir Kinijos gigantai tęsia technologinį šuolį, o DI modeliai įrodo gebantys veikti nepaisydami kūrėjų nustatytų ribų, politikai vis dar tikisi problemą išspręsti popieriniais aktais ir baudų grasinimais. Tuo tarpu pats intelektas jau seniai peržengė tradicinio įrankio ribas.