infa.lt

Europos Komisija (EK) svarsto švelninti planus dėl naujo didelių įmonių mokesčio, skirto finansuoti būsimą septynerių metų Europos Sąjungos biudžetą. Šis žingsnis žengiamas po to, kai verslo asociacijos ir nacionalinės vyriausybės aštriai sukritikavo siūlymą įvesti papildomą rinkliavą bendrovėms, kurių metinė apyvarta viršija 100 mln. eurų, praneša „Politico“ leidinys.

Keturi su derybomis susipažinę ES pareigūnai patvirtino, kad siekiant įveikti valstybių narių sostinių pasipriešinimą, Briuselis planuoja siaurinti naujojo mokesčio taikymo sferą.

Verslo pasipriešinimas ir kritika dėl konkurencingumo

Praėjusiais metais Europos Komisija pasiūlė penkis naujus nuosavus biudžeto išteklius, kuriais jis vadina paprastus mokesčius, ir kuriais siekiama surinkti lėšų sparčiai augančioms gynybos bei konkurencingumo išlaidoms, taip pat pandemijos skolinimo grąžinimui, nepriklausomai nuo valstybių narių nacionalinių įnašų didinimo.

Didžiausių diskusijų sulaukė vadinamasis „Corporate Resource for Europe“ (CORE) mokestis. Jis numato papildomą 0,1% tarifą įmonėms, veikiančioms ES ir viršijančioms 100 mln. eurų grynąją apyvartą.

Kritikai – įskaitant verslo lobistus, centristinę Europos liaudies partiją (EPP) ir ES valstybių sostines, kurios privalo vienbalsiai patvirtinti bet kokius naujus mokesčius – teigia, kad CORE prieštarauja ES tikslui didinti ekonominį konkurencingumą.

Taip pat nuogąstaujama, kad apyvartos, o ne pelno apmokestinimas yra neteisingas, nes vienodą naštą užkrauna visiškai skirtingo pelningumo įmonėms.

Pagal pradinį CORE modelį, didesnę apyvartą turinčios įmonės mokėjo didesnes metines sumas, tačiau viršijusios 750 mln. eurų ribą, jos visos mokėjo fiksuotą dydį.

Svarstomos išimtys ir teisinės rizikos

Atsakydama į kritiką, Komisija svarsto galimybę atleisti nuo mokesčio mažesnį pelningumą turinčias bendroves – tai potencialiai galėtų apsaugoti Vokietijos automobilių sektorių, susiduriantį su sunkumais. Taip pat ketinama kelti pačią taikymo kartelę, kad iš mokesčio zonos būtų visiškai išbrauktos smulkios ir vidutinės įmonės.

Visgi diplomatai įspėja, kad kosmetiniai pakeitimai problemos neišspręs. Vokietijos kanclerio Frydricho Merco (Friedrich Merz) pozicija besidomintis Europos diplomatas iškėlė retorinį klausimą: „Ar tai verta vargo?“, pabrėždamas, kad papildomos išimtys sumažins biudžeto pajamas, bet nepašalins fundamentalių mokesčio spragų.

Papildomą galvosūkį kelia ir tarptautinė prekyba. Šiuo metu CORE taikomas vienodai tiek ES, tiek užsienio bendrovėms. Komisija nuogąstauja, kad griežtesnis ne ES įmonių apmokestinimas gali pažeisti tarptautinės prekybos taisykles.

Derybų labirintas ir alternatyvūs mokesčiai

Derybas dėl ilgalaikio biudžeto šiuo metu vairuoja ES Tarybai pirmininkaujanti Airija. Dublino ambasadorius ES Aingeal O’Donoghue pastarąją savaitę intensyviai susitiko su kolegomis, siekdamas įvertinti, kurios iš aštuonių ant stalo esančių mokesčių idėjų sulaukia daugiausiai palaikymo prieš spalio mėnesį vyksiantį ES lyderių viršūnių susitikimą.

Šiame mokesčių pakete, šalia CORE, yra dar praėjusią liepą pasiūlytas anglies dioksido importo mokestis (CBAM), taršos mokesčiai, rinkliavos už nesurinktas elektronines atliekas bei tabako pajamas.

Atsakydamas į aklavietę, Europos Parlamentas pavasarį pasiūlė įtraukti naujus mokesčius internetiniams lošimams, kriptovaliutų įmonėms ir skaitmeniniam sektoriui, kuriuos palaiko dalis valstybių narių. Rudenį Komisija taip pat atnaujins pajamų prognozes, atsižvelgdama į CBAM ir tabako mokesčių pokyčius.

Visi šie manevrai vyksta valstybėms narėms jau sumažinus bendrą biudžeto dydį 2 procentais, palyginti su pradiniu Komisijos siūlymu, o tai suteikia pareigūnams šiek tiek erdvės mažinti naujųjų mokesčių generuojamų pajamų poreikį.