infa.lt

Reuters/Scanpix nuotr.

Vokietijos Žemutinės Saksonijos regiono aplinkos ministerija ketvirtadienį patvirtino planus Lingen mieste plėsti branduolinio kuro gamybą, nepaisant griežtų ES sankcijų Rusijai.

Tai atveria kelią Prancūzijos valstybinio energetikos giganto „Électricité de France“ (EDF) ir Rusijos „Rosatom“ antrinės įmonės bendram projektui, kuris pratęsia Kremliaus įtaką Europos branduolinio kuro tiekimo grandinėje, praneša „Euractiv“ leidinys.

Pagal pasiektus susitarimus, technologijas, licencijas ir įrangą šešiakampėms branduolinio kuro kasetėms gaminti Vokietijoje tieks TVEL – Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ dukterinė įmonė, anksčiau ekspertų įvardyta kaip glaudžiai integruota į Rusijos karinį kompleksą.

Jos dabartiniam vadovui taikomos JAV ir Jungtinės Karalystės sankcijos, o buvęs direktorius šiuo metu eina Kremliaus administracijos vadovo pavaduotojo pareigas.

TVEL partnerė šiame bendrame įmonės projekte yra „Advanced Nuclear Fuels GmbH“ (ANF), priklausanti „Framatome“, kurios 80 procentų akcijų priklauso Prancūzijos valstybinei korporacijai EDF.

Vartai rusiškoms technologijoms su „Pagaminta ES“ etikete

„Framatome“ atstovai teigia, kad projektas sustiprins kuro tiekimą sovietinės gamybos VVER reaktoriams Čekijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Suomijoje. Tačiau Ukrainos analitinio centro „DIXI Group“ ekspertė Diana Suškova pažymi, kad nors kuras bus gaminamas Vokietijoje, jis bus visiškai priklausomas nuo rusiškų technologijų, gamybinės patirties ir licencijų.

Kritikai šį žingsnį lygina su ilgamete Vokietijos priklausomybe nuo pigių rusiškų dujų, kurių atsisakymas baigėsi energetine krize prasidėjus invazijai į Ukrainą. Vengrijos ir kitų šalių remiamas projektas, pasak kritikų, sukuria „užpakalines duris“ rusiškoms branduolinio sektoriaus technologijoms, kurios gaus „Made in EU“ ženklinimą.

Suomijos europarlamentaras, „Žaliųjų“ frakcijos atstovas Ville Niinistö teigimu, Rusija visas energijos eksporto formas, įskaitant branduolinius pajėgumus, naudoja kaip geopolitinį ginklą.

Anot jo, šio Prancūzijos ir Rusijos bendro projekto patvirtinimas reiškia paramą Kremliaus karui, o rusiškas branduolinis eksportas privalo būti uždraustas.

Atsakomybės ratas ir stringančios sankcijos

Sprendimas sukėlė aršius ginčus tarp institucijų dėl to, kas atsakingas už šio projekto įgyvendinimą penktaisiais karo metais. Žemutinės Saksonijos aplinkos ministras Christianas Meyeris, atstovaujantis „Žaliųjų“ partijai, sprendimą vadina „fundamentaliai neteisingu“, tačiau teigia, kad federalinė ministerija Berlyne neturėjo teisinių pagrindų blokuoti leidimo.

Savo ruožtu Berlynas tikina, kad regioninė ministerija priėmė sprendimą savarankiškai.

Dėmesys krypsta ir į Briuselį: Europos Komisija iki šiol nėra pateikusi teisinio pasiūlymo visiškai uždrausti rusiško branduolinio kuro importą.

Nors praėjusią savaitę ES patvirtino 21-ąjį sankcijų paketą, branduolinis sektorius išliko beveik nepažeidžiamas.

Šaltinių teigimu, sankcijas „Rosatom“ tinklui ilgą laiką blokavo Paryžius, palaikomas Maskvos technologijomis tebesinaudojančių valstybių, nors Prancūzijos atstovai toliau neigia blokavę tokias iniciatyvas.