infa.lt

Foto: Pedro Nunes / Reuters

Ispanija išgyvena vieną didžiausių pastarųjų metų gamtinių katastrofų. Šalies vyriausybė pirmą kartą paskelbė nacionalinę nepaprastąją padėtį dėl miškų gaisrų, apėmusių centrinę šalies dalį. Valdžia pripažino negalinti suvaldyti ugnies, kuri artėja prie vakarinių Madrido rajonų.

Naujausiais duomenimis, ugnis sunaikino dešimtis tūkstančių hektarų miško. Gaisrai toliau plinta Robledo de Čavelos (Robledo de Chavela) ir Fresnediljas de la Olivos (Fresnedillas de la Oliva) savivaldybių kryptimi, esančių vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Ispanijos sostinės.

Madrido autonominio regiono vadovė Isabel Diaz Ajuso (Isabel Díaz Ayuso) tai, kas vyksta, pavadino „sunkiausiu miško gaisru regiono istorijoje“. Vietos valdžios teigimu, nelaimės mastas viršija regioninių gaisrininkų ir gelbėjimo tarnybų galimybes, todėl pagrindinės pajėgos sutelktos į gyvenviečių apsaugą bei gyventojų evakuaciją.

Liepsnų mastas ir poveikis

Įvairiais vertinimais, evakuota nuo 10 iki 20 tūkstančių žmonių, o kai kurios Ispanijos žiniasklaidos priemonės praneša, kad namus palikti priverstų asmenų skaičius gali siekti ir 40 tūkstančių.

Pirmiausia evakuojami senelių globos namai ir medicinos įstaigos. Ugnis sunaikino dešimtis gyvenamųjų namų, pažeistos elektros perdavimo linijos, sutrikęs ryšys, uždaryti automobilių keliai.

Pavojuje atsidūrė NASA kompleksas

Ypatingą rezonansą sukėlė gaisro artėjimas prie strategiškai svarbaus NASA objekto – Madrido tolimojo kosminio ryšio komplekso Robledo de Čaveloje. Šis kompleksas užtikrina tarpplanetinių aparatų valdymą.

Pasak NASA, saugumo sumetimais personalas buvo evakuotas, o kosminių misijų valdymo ryšys laikinai perduotas centrams Kalifornijoje ir Australijoje.

„Tobula audra“: kodėl gaisrai tapo katastrofiški

Aukštesnė nei +40 °C karščio banga, stiprus sausas vėjas ir užsitęsusi sausra sudarė idealias sąlygas sparčiam ugnies plitimui. Keli dideli židiniai Madrido autonominiame regione – Vilja del Prado (Villa del Prado) ir San Martin de Valdeiglesiaso (San Martín de Valdeiglesias) rajonuose, taip pat kaimyninėje Avilos provincijoje (įskaitant Burgondo savivaldybę) – susijungė į vieną bendrą frontą.

Į kovą įsitraukė kariuomenė

Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernandas Grandė-Marlaska (Fernando Grande-Marlaska) asmeniškai perėmė vadovavimą nepaprastosios padėties padarinių šalinimo koordinavimui.

Dūmų ir ugnies malšinimui pasitelkti Kariuomenės nepaprastųjų situacijų padalinio (UME) kariai, šimtai ugniagesių, aviacija, sunkiasvorė inžinerinė technika ir papildomos pajėgos iš įvairių šalies regionų.

Ugnies lokalizavimui naudojami lėktuvai-amfibijos ir gaisriniai sraigtasparniai.

Valdžia tiria kelias galimas gaisrų kilimo priežastis, tarp jų – ir tyčinius padegimus. Dėl vieno iš epizodų sulaikytas vyras, kuris, pasak teisėsaugos versijos, naudojo žemės ūkio techniką nepaisydamas galiojančio draudimo atlikti tokius darbus.

Tačiau specialistai pagrindiniu veiksniu laiko ekstremalias oro sąlygas. Ispanija išgyvena jau trečiąją karščio bangą šią vasarą, o daugiametė sausra gerokai padidino didelių kylančių gaisrų riziką.

Pietų Europa toliau dega

Ispanija nėra vienintelė šalis, susidūrusi su masiniais gaisrais. Dideli gaisrų židiniai tuo pačiu metu fiksuojami Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Graikijoje.

Tarptautinės pagalbos koordinavimui Europos Sąjunga aktyvavo Europos civilinės saugos mechanizmą, leidžiantį operatyviai perdislokuoti ugniagesių lėktuvus ir specialistus į labiausiai nukentėjusius regionus.

Kas toliau

Sinoptikų prognozės skelbia, kad artimiausiomis dienomis išliks ekstremalus karštis ir stiprus vėjas, o tai iš esmės apsunkina kovą su ugnimi.

Valdžia ragina Madrido ir kaimyninių savivaldybių gyventojus laikytis visų civilinės saugos tarnybų rekomendacijų, vengti lankytis miško rajonuose ir atidžiai sekti avarinio reagavimo tarnybų įspėjimus.