infa.lt

vaizdo įrašo kadras

Seimo narys Artūras Skardžius savo „Facebook“ paskyroje pareiškė, kad situacija dėl Lietuvoje veikusio slapto JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽV) sulaikymo centro tampa ne valstybės bandymu išsiaiškinti tiesą, o mėginimu nuo jos išsisukti.

Autoriaus nuomone, oficialūs šalies vadovų pareiškimai nesutampa su tarptautinių teismų sprendimais.

EŽTT sprendimai ir kompensacijos

A. Skardžius atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė tris skirtingus sprendimus dėl Lietuvos atsakomybės:

• 2018 m. byloje Abu Zubaydah prieš Lietuvą nustatyta, kad 2005–2006 m. šalyje veikė slaptas CŽV sulaikymo centras. Lietuvai nurodyta sumokėti 100 tūkst. eurų neturtinės žalos ir 30 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
• 2024 m. byloje Mustafa al-Hawsawi prieš Lietuvą EŽTT vėl konstatavo šalies atsakomybę. Pareiškėjui priteista 100 tūkst. eurų neturtinės žalos bei 30 tūkst. eurų atstovavimo išlaidų.
• 2026 m. liepos 7 d. byloje Abd al-Rahim al-Nashiri prieš Lietuvą teismas nustatė, kad asmuo daugiau nei penkis mėnesius buvo slapta laikomas CŽV objekte Lietuvoje. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos institucijos turėjo žinoti apie CŽV veiklą ir bendradarbiavo vykdant šią programą. Priteista 30 tūkst. eurų neturtinės žalos ir 10 tūkst. eurų išlaidų.

Seimo nario teigimu, jei situacija sietina tik su pačiu pastatu, kyla klausimas, kodėl valstybė moka teismo priteistas kompensacijas, nes pastatai žmogaus teisių nepažeidžia – sprendimus priima žmonės.

Klausimai dėl sprendimų priėmimo grandinės

A. Skardžiaus vertinimu, svarbiausias klausimas šiandien yra tas, kas leido tokiam objektui atsirasti, kas priėmė sprendimus ir davė leidimus.

Politikas pamini tuo laikotarpiu valstybės vadovybėje buvusius asmenis:

• Prezidentą Valdą Adamkų;
• Ministrus Pirmininkus Algirdą Brazauską ir Gediminą Kirkilą;
• Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovus Mečį Laurinkų bei Arvydą Pocių (pažymint, kad VSD tuo metu dirbo ir dabartinis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys).

Parlamentaras pabrėžia, kad tai nėra tiesioginis kaltinimas minėtiems asmenims, o klausimas apie valstybės sprendimų grandinę.

Autoriaus nuomone, tokiam objektui Antaviliuose atsirasti reikėjo žemės, pastatų, rekonstrukcijos, finansavimo, apsaugos bei skrydžių suderinimo.

A. Skardžiaus teigimu, šiandien susiklostė situacija, kai sprendimus priėmę asmenys iki galo nežinomi, dokumentai visuomenei neprieinami, o finansines bei teisines pasekmes prisiima Lietuvos mokesčių mokėtojai.