infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Kinijos bendrovė „Shanghai Xingshu Tiansuan Space Technology“ iškėlė į orbitą pirmąją palydovų partiją, skirtą orbitiniam skaičiavimų tinklui kurti. Šiuo žingsniu Pekinas aplenkė panašius planus puoselėjusį Eloną Muską ir jo bendroves „SpaceX“ bei „xAI“, praneša „Reuters“ agentūra.

Projektas „Xingshu Tiansuan“ ir jo etapai

Naujasis projektas nukreiptas į paskirstytosios skaičiavimo infrastruktūros kūrimą orbitoje, kuri ilgainiui turėtų sujungti apie 1000 aparatų.

Ši sistema taps komercinio kosminių skaičiavimų taikymo pagrindu Kinijoje. Projektas oficialiai pristatytas Pasaulinėje dirbtinio intelekto konferencijoje Šanchajuje, kur Pekinas DI plėtrą įvardijo kaip vieną esminių technologinės konkurencijos krypčių.

Tiansuan grupė vystoma kaip atvira tyrimų platforma, o jos kūrimas suplanuotas trimis etapais:

1. Pradinis etapas – 6 palydovai.
2. Antrasis etapas – 24 palydovai.
3. Finalinis etapas – papildomi 300 aparatų.

Po bandomojo laikotarpio, per kelerius metus, palydovų grupė gali būti padidinta mažiausiai tris kartus.

Platforma suteiks galimybę akademinei bendruomenei atlikti eksperimentus su realiais palydovais ir testuoti praktinius sprendimus.

Kosminių duomenų centrų koncepcija

Pagrindinė projekto idėja – dalį skaičiavimo pajėgumų perkelti už Žemės ribų. Palydovai, turintys integruotus skaičiavimo modulius ir DI sistemas, apdoros gautus duomenis (pavyzdžiui, planetos paviršiaus nuotraukas ar jutiklių informaciją) dar prieš išsiųsdami rezultatus į Žemę.

Toks sprendimas leidžia:

• Sumažinti į antžemines stotis siunčiamų duomenų kiekį.
• Sumažinti signalo vėlavimą.
• Atlaisvinti antžeminius ryšių tinklus.

Koncepcijos šalininkai taip pat pažymi, kad kosmose prieinami dideli Saulės energijos kiekiai, o plotų bei žemės išteklių ribojimų nebuvimas atveria naujas galimybes DI infrastruktūros plėtrai.

Konkurencija su JAV ir finansiniai iššūkiai

Kosminiai skaičiavimai tampa nauju technologinių milžinų konkurencijos lauku. Sujungęs „SpaceX“ ir „xAI“ pajėgumus, Elonas Muskas pradėjo aktyviai kelti idėją apie DI infrastruktūros iškėlimą į orbitą, ateityje numatant iki milijono aparatų grupę.

Tačiau Kinijos startuolis pirmasis perėjo prie praktinio šios idėjos įgyvendinimo.

Nepaisant technologinio potencialo, analitinės bendrovės „Wood Mackenzie“ skaičiavimai rodo didelius finansinius iššūkius.

Kosminių duomenų centrų įrengimas kainuoja apie tris kartus brangiau nei antžeminių – apie 170 mlrd. dolerių už 1 GW galią. Net 60% šių išlaidų sudaro palydovų gamyba ir jų paleidimas.

Kad kosminių ir antžeminių centrų kaina susilygintų, krovinių gabenimo į orbitą kaina turi kristi dar bent 70 procentų.

Tuo tarpu pliusai akivaizdūs: nemokama Saulės energija, didžiuliai plotai (Žemėje jau vyksta kova dėl galimybės statyti duomenų centrus, ryjančius begalę energijos ir reikalaujančius aktyvaus aušinimo), nemokamas centrų aušinimas (kosminis šaltis).