2026.07.20 12:58
Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija rugsėjo mėnesį vyksiančioje Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje ketina pristatyti pasaulinę žodžio laisvės deklaraciją.
Leidinio „Politico“ gautas dokumento juodraštis rodo, kad šia iniciatyva siekiama pasmerkti naujus teisės aktus ir reguliavimo sistemas, kurios, JAV teigimu, kelia pavojų saviraiškos laisvei demokratiškose šalyse.
Europos įstatymų leidėjai tai vertina kaip tiesioginį išpuolį prieš Europos Sąjungos (ES) vykdomą technologijų platformų reguliavimą.
Kova prieš turinio cenzūrą
Baltieji rūmai ir JAV Respublikonų partijos atstovai jau anksčiau ne kartą kritikavo užsienio šalių, ypač ES, taisykles, skirtas interneto platformoms valdyti, teigdami, kad jos prilygsta cenzūrai.
Dar 2025 m. vasarį JAV viceprezidentas Džeimsas Deividas Vensas (James David Vance – J.D. Vance) pareiškė, kad didžiausia grėsmė Europai yra ne Rusija ar Kinija, o jos pačios veiksmai prieš žodžio laisvę.
Deklaracijos signatarės turėtų įsipareigoti pripažinti, kad bausmės už tariamai melagingą kalbą, pavyzdžiui, „dezinformaciją“, „misinformaciją“ ar „neapykantos kalbą“, gali kelti pavojų saviraiškos laisvei, nebent toks turinys tiesiogiai kursto smurtą.
Dokumento projekte siūloma ginti kelias specifines sritis, kurios yra svarbios MAGA judėjimui:
- politinį diskursą ir religinę kalbą;
- diskusijas apie rinkimų procesus, įskaitant susirūpinimą dėl balsų skaičiavimo sistemų;
- mokslinį, akademinį bei intelektualinį diskursą, įskaitant nuomones ir naujas teorijas apie visuomenės sveikatą;
- statistiškai, biologiškai ar empiriškai pagrįstus faktus, net jei juos ginčija oficialios institucijos arba jie yra politiškai nepatogūs.
ES reakcija ir pozicijų išsiskyrimas
Europos Parlamento nariai į JAV iniciatyvą sureagavo kritiškai. Vokietijos žaliųjų atstovė Alexandra Geese pareiškė, kad bet kokio technologijų reguliavimo vaizdavimas kaip žodžio laisvės kryžiaus žygio yra politinis teatras ir dūmų uždanga, skirta nukreipti dėmesį nuo tikrųjų cenzorių – JAV vyriausybės ir jos korporacinių sąjungininkų.
Prancūzijos liberalų europarlamentaras Sandro Gozi pridūrė, kad D. Trampo administracija siekia sukurti „pasaulinius Laukinius Vakarus“, kur platformos nebūtų reguliuojamos, prisidengiant žodžio laisvės pasiteisinimu. Anot jo, europiečiams žodžio laisvė nereiškia laisvės pasiekti auditoriją (angl. freedom of speech is not freedom of reach), todėl labai didelės platformos privalo cenzūruoti turinį.
Tuo tarpu JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja viešajai diplomatijai Sarah Rogers patvirtino, kad bendro pareiškimo projektas buvo parengtas per pastarąsias derybas EBPO.
Ji pabrėžė, kad deklaracija siekiama skatinti skaidrumą bei bendrą sutarimą ir ji nėra skirta panaikinti ES Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA), o veikiau tarnaus kaip aiškinamoji gairė Amerikos technologijų įmonėms, besilaikančioms užsienio įstatymų.
Tolesni diplomatiniai žingsniai
Du ES pareigūnai patvirtino, kad projekto tekstas jau yra platinamas Briuselyje. Antradienį Europos Sąjungos Taryboje diplomatai ir vyriausybių ekspertai aptarė šią rezoliuciją darbotvarkės punkte dėl žodžio laisvės internete apsaugos ir skatinimo.
Tikėtina, kad ES šalys bandys derėtis dėl teksto pakeitimų, kad nebūtų sukurtas precedentas, galintis pakenkti bloko įstatymams. Kartu jos sieks išvengti kritikos, kuri kiltų atsisakius pasirašyti dokumentą, deklaruojantį žodžio laisvės apsaugą.
Dokumento projekte taip pat siekiama apsaugoti interneto platformas nuo pareigos įsikišti į interneto turinį. Pasirašančios vyriausybės turėtų įsipareigoti vengti nustatyti prievoles paslaugų teikėjams, dėl kurių, esant teisiniam ar reguliavimo spaudimui, būtų pašalinta per daug cenzūruojamos kalbos turinio.
Taip pat reikalaujama sutikti, kad iš platformų nebūtų reikalaujama proaktyviai moderuoti tam tikrų temų (pvz.: COVID, Klimato kaitos, Sveikatos ir kt…).
Nors platformos ne kartą skundėsi dėl išlaidų ir įpareigojimų laikantis ES taisyklių, kol kas lieka neaišku, ar šios įmonės prisidėjo prie JAV inicijuoto dokumento rengimo.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


227


ES biurokratų susirūpinimas visai suprantamas – jie planuoja priešinga linkme. Lietuvoje tai jau įgyvendinama tai, kas kitų dar laukia. Lietuva jau tapo ES komisarų bandymų poligonu.